Kai vargonininkė pasirodė nusilenkti publikai, išvydau smulkutę moterytę raudonu megztuku... Maži piršteliai, darantys stebuklus su tokiu dideliu instrumentu.

Tai mano laikas man. Senokai tokį turėjau, jaučiuosi jo nusipelniusi. Bet nesinaudosiu juo niekaip. Tegu jis manimi naudojasi. Man atostogos.

Gyvenime ne tiek jau daug rytų, kai nereik paskubom keltis, kažkur ruoštis.

Beveik visą liepą gyvenau be kompiuterio. Dienoraštis buvo rašomas popieriuje, kai kildavo poreikis ir noras. Dabar bandysiu pasivyti laiką, nes turiu ką papasakoti ir parodyti.