Vakar mums visiems buvo DIDELĖ
diena J
Vincentui sukako metukai.
Na, bet rytą pradėjom pamaldom, kaip visad sekmadieniais. Šį kartą dalyvavom ekumeninėse pamaldose (ekumenizmas
– tai siekimas suartinti skirtingas religijas) Åsanės bažnyčioje. Kaip tik joje
neseniai pradėjau lankyti mišrų chorą – vokalinį ansamblį. Vakar man buvo
pirmasis koncertas. Kadangi prieš jį spėjau nueiti tik į 2 repeticijas, man
dainuoti buvo gana sudėtinga. Realiai mokėjau tik 3 giesmes. O
dainavom/giedojom gal kokias 9... Taigi kitas teko skaityti iš natų ekspromtu,
pasikliaujant iš abiejų pusių dainuojančiom „kaimynėm" J Bet patyrimas
man išties įspūdingas, vietomis traukiau pilnu balsu. O tie, kas dainavę choruose,
supranta, koks tai malonumas, kai atrodo, kad ne tik balsas skamba, bet visa
dūšia J Beje,
ansamblis nedidukas, vos 12 žmonių. Kaip dažniausiai būna, sopranų daugiausia,
altai esam tik 3. Dar po du bosus ir tenorus. Tad kiekvieno balso skambėjimas
gana svarbus. Pro šalį pradainuot nevalia.
Savaime suprantama, šeimyna
atvažiavo manęs klausytis. Oras buvo gana baisus – labai stiprus vėjas, didelė
pūga, kelias nebuvo nuvalytas, slidu. Pakeliui į pamaldas įvyko mažas susidūrimas su pakelės stulpu L Susidūrimas nedidelis, mašina tiesiog nuslydo ir
atsirėmė, bet apgadinimai gana žymūs ir gausūs – priekiui ir šonui...
Na, bet kam nepasitaiko. Svarbu,
visi sveiki. O šventinės nuotaikos tai nesugadino.
Po pamaldų ruošėmės svečiams,
sukausi virtuvėj. O vakarą praleidome malonioj draugijoj. Žvakute ant torto
Vincentas ne itin susidomėjo, mielai būtų rankytėmis tortą paminkęs J
Paragavo kasnį ir išspjovė. Bet ne dėl to, kad neskanu, o kad mums daugiau
liktų J Tortą
tradiciškai dariau medaus, kaip visiems savo vaikučiams pirmųjų gimtadienių proga. Didysis
brolis Jovaras visą dieną Vincuką linksmino, žaidė su juo, tad ir žvakutę
padėjo užpūsti.
Gavome daug sveikinimų ir gražių
palinkėjimų iš Lietuvos. Sakom labai
ačiū močiutei Birutei, kitoms močiutėms ir tetoms, dėdei ir pusbroliams/pussesrėms
ir labai labai – savo gerajam krikšto tėčiui!
Na, bet šventės ateina ir
praeina. Mums lieka kasdienybė. Joje sukamės toliau, tobulėjame, augame. Rytoj
važiuosim atsižymėti pas daktarą, svertis ir matuotis. Man pačiai dar vis
keista, kad Vincentui JAU metukai. Labai labai greitai tie metai pralėkė. Na,
tikrai per greitai. Belieka man bandyt prisitaikyti prie tempo...
|