Kol Vincentas pučia į ūsą vežimėly, laikas man susimąstyti apie blynus, juk užgavėnės. Aišku, kad ryte blynų iškepti nespėjau (darbo liaudis keliasi labai jau anksti, o mudu su Vincuku dar gaudom sapnelius), o pastaruoju metu pusrytiniais sekmadienio blynukais lepina mane, o ne aš... Galvoju, kad reikia ir man kitus palepinti štai taip vidury gražaus antradienio J

Na, tik žinoma, norėtųsi kartu ir nustebinti, ne tik gomurius pamaloninti, bet ir akis. Šiuo atveju labai džiaugiuosi interneto galimybėmis. Būtų tikrai sudėtingiau be jo. Žmonės sugalvoję visokių būdų patiekalams gaminti. Aš, kaip dažniausiai, pasisemiu idėjų, modifikuoju receptą saviškai ir – vualia, ką mes čia turim!

Iškepiau raideles mūsų visų vardų J ir šiaip raičiau kūrybiškai.

Mano mieliniai užgavėnių blynai, „paspalvinti" maltais linų sėmenimis, pagražinti ypatinguoju kepimo būdu (nesigiriu, kad pati sugalvojau - yra už mane gudresnių ir greitesnių).

Žiemos iš kiemo nebereik varyti – saulė šiandien ją jau gerokai nuvargino ir pavijo po tankesniais krūmais baigti tirpti. Taip jai ir reikia, jau laikas pavasariui. Beprotiškai pasiilgau spalvų – žalios, geltonos, rožinės...