Dar vienas kupinas veiksmo savaitgalis. Paskutinį sekmadienį prieš savaitę su vaikais buvome netoliese esančioj fermoj. Oras buvo gražus, nors ir šalta. Ferma yra pritaikyta mažiesiems lankytojams ir kartą per mėnesį visiems atveria savo duris. Toks buvo ir praeitas sekmadienis. Vincukui tai buvo pirmoji vaikiška išvyka. Matėme arklių, ponių, vištyčių ir gaidį. Kelis labai juokingus triušelius - vienas toks labai plaukuotas ir labai susivėlęs :). Storutėle vilna apaugusias avis ne tik matėm ir glostėm, bet ir šieneliu galėjom vaišinti per tvoros tarpus. Jovaras prieš važiuojant purkštavo, kad jis jau didelis ir iš tokių pramogų išaugęs... Bet kai nuvykom, turbūt savo "garbų" amžių pamiršo, lakstė ir džiaugėsi tais gyvuliukais kaip mažius. Ferma įsikurusi Eidsvåge, praktiškai pačiam Bergeno mieste, ant fiordo kranto, nuostabiam nedideliam slėnyje. Baltai apšarmojusi pakrantės pieva, už kalnų besislepianti saulė, ramūs fiordo vandenys... Keletas nuotraukų iš išvykos. Fermoje yra rūsys po namu, spėjama, statytas 1540m, skliautai ir sienos iš akmenų, grįstas akmenimis. Durys į rūsį užrakinamos labai sena spyna su milžinišku raktu, kaip pasakoj :) Nuotraukoj matyti tipiška norvegų senovės statybos akmenų siena. Ją šeimininkai paliko dėl grožio. išties man tokios sienos labai gražios. Įspūdį daro tai, kad akmenys sudėti nesurišant jų jokia medžiaga. Tiesiog sudėlioti teisingai. Tokios sienos storis būna netoli 1 metro. Šis savaitgalis atnešė mums dar vieną gimtadienį. Vyriškai šventei ir pietus pagaminau vyriškus - jau senokai buvau kepusi šoninę su šonkauliukais orkaitėje. Garnyrui - troškinta paskutinė porcija naminių raugintų kopūstų ir bulvės su lupenomis, keptos orkaitėj kartu su šonine. Man patinka, kai patiekalas toks paprastas ir skanus. Beje, šį kartą šoninę marinavau vėl kitaip. Pasidalinsiu, jeigu kartais kam pritrūktų idėjų marinatams. Garstyčios, keli šaukštai, liesa grietinė, pora šaukštų druska, pipirai, malta aitrioji paprika, smulkintas peletrūnas ir čiobrelis.
Skonis gavosi švelnus, mėsytė minkšta ir kvapni. Torto nebuvo, bet buvo pyragas, ir naujai išbandytas receptas. Kadangi jis - iš žurnalo, tai perrašau jį čia: Obuolių pyragas su morkomis
600g rūgštokų obuolių (tokių pirkti nebūna čia, visi saldūs, tad man pyragas gavosi per saldus) 200g morkų 3 v.š. citrinos sulčių 4 kiaušiniai 100g sviesto 4 v.š. cukraus po 2 v.š. miltų ir krakmolo 125g maltų migdolų pusė a.š. kepimo miltelių 3 šaukštai apelsinų džemo (aš netepiau, nes buvo ir taip saldu) cukraus pudros pabarstymui (žurnale graži nuotrauka su papudruotu pyragu.. bet realiai pudra labai greit susigeria į obuolius ir jos nematyt) Morkas ir vieną obuolį smulkiai sutarkuoti, kitus obuolius nulupt ir supjaustyt plonom skiltelėm. Pašlakstyt citrinos sultim, kad neparuduotų. Kiaušinių baltymus su 2 šaukštais cukraus suplakti iki putų, o trynius - su 2 š. cukraus ir sivestu - atskirai išsukti iki purumo. Miltus, kepimo miltelius ir migdolus subert į trynių masę, taip pat morkas su obuoliu, gerai išmaišyti. Tuomet pilti baltymus ir atsargiai išsukti. Sudėti tešlą į kepimo indą, amt viršaus dėlioti obuolių skilteles ir kepti apie 40min 180 karštumo orkaitėj. Šiltą pyragą aptepti apelsinų džemu ir papudruoti.
Iš mano patirties: obuolius dėčiau tik pyragui pusiau iškepus, nes viršutinis sluoksnis gerokai apskrunda. Gal tai priklauso ir nuo orkaitės. Uždengti nebūtų išeitis, nes pati pyrago masė labai riebi nuo migdolų ir sviesto. Tad uždengtas pyragas sušustų. Buvau nustebusi, kad pyragas dingo gana greit. Mano vyrai nelabai mėgsta saldumynus, tad nustebau. Morkos prieskonis gana įdomus. Bet obuoliai tikrai per saldūs. Manęs pyragas nesužavėjo, yra skanesnių. Tačiau teks kepti dar, nes vyrukams patiko :) Beje, ko gero kitą kartą mažinsių migdolų kiekį kokiu šaukštu, ir vietoj to dėsiu miltų. Nes migdolai tikrai labai riebūs. O galbūt juos vertėtų prieš malant pakepinti.
Nors šeštadienis gimtadieniškas, bet ir padirbėjom darniai ir prasmingai - sutvarkėme malkinę (ji senojo šeimininko buvo labiau naudota ne malkoms, bet visokiems nereikalingiems daiktams laikyti) ir garažą. Prikrovėm dar vieną konteinerį šiukšlių... ką darysi, teks išvežti. Bet vietos gerokai atlaisvėjo. Tikiuosi, ji ir liks bent kol kas, ir neužpildysim jos taip greit kitais daiktais... Na, o šiandien, sekmadienį, vėl turėjom nuostabų orą. Po pamaldų ilgokai prasivaikščiojome jau pamėgtam Eidsvåge, ir net į svečius užsukome, aplankėm vienus lietuvius naujakurius. Grįžtant saulutė tebelepino spinduliais. Ėjau ir galvojau - kiek iš tiesų nedaug reikia, kad širdis šypsotųsi - užtenka saulėtos dienos be lietaus. Ateinanti savaitė teatneša mums visiems daugiau šypsenų. Tikra tiesa, kad šypsena yra tai, kas nieko nekainuoja, o taip brangu ir taip lengvai dovanojama. O gal pirmiau reiktų nusišypsoti, o tada pasirodys saulė? Būtinai pabandysiu :)
| 
