Vakar buvau miesto centrinėje bibliotekoje, kitakalbių moterų skaitymo pamokoje. Ją veda bibliotekininkė. Grupėje apie 10 moterų, tai buvo pirmas užsiėmimas šiemet, grupė naujai suformuota. Dauguma vos kalba norevgiškai. Aš ir dar viena moteris kalbėjom daugiausiai, kitos daugiau tylėjo. Skaitėme trumpą apsakymą. Pirmiausia perskaito mokytoja, paskui iš eilės po porą pastraipų skaitome mes. Neaiškius žodžius aiškinamės drauge – žinančios jų reikšmę aiškiną nesupratusioms. Per pertraukėlę geriame kavą/arbatą, užkrimsdamos sausainiais ir vynuogėm. Smagu pasišnekučiuoti tarpusavyje, net jei kai kurioms sekasi sunkiau, visos stengiasi bendrauti. Dauguma moterų – pabėgėlės ar prieglobsčio ieškotojos, iš Irano, Irako, Sirijos, Etiopijos, Serbijos, dar kitų šalių, visų neįsiminiau. Beveik visos turi daug vaikų. Trys vaikai – mažiausias skaičius. Tad per pertrauką kalbamės ir apei vaikus. Kadangi Vincentą vežiausi kartu ir jis miegojo labai trumpai, tai yra aktyvus dalyvis kartu su mumis. Auditorija nemaža, yra nestatūs laiptai, kuriais jis didžiąją dalį pamokos ir praropinėja aukštyn žemyn vienas pats, man netrukdydamas. Galiausiai kampe suranda kažkokį atjungtą pultą su daugybe mygtukų ir svirtelių. Ten apsistoja ilgam.

Po pertraukėlės susėdame po dvi ir sprendžiam kryžiažodį, kuriame reikia įrašyti žodžius iš perskaityto teksto.

Apskritai jaučiu, kad užsiėmimas man per legvas. Tačiau tai buvo proga pabendrauti, be to, sužinojau keletą sinonimų ir posakių. Galvoju, kad verta čia lankytis. Užsiėmimai vyksta antradieniais, nemokami. Bibliotekininkė sakė, mėgins suderinti visų mūsų skirtingus poreikius, atitinkančius kalbos lygį. Kadangi ji parenka mums tekstus, aktualu, kad tekstai atitiktų mūsų kalbos lygį. Galbūt dirbsime grupelėmis ar poromis. Kviečia aktyviai siūlyti savo idėjas užsiėmimams. Diskutuoti apie literatūra, autorius ir t.t. Manau, kad šios pamokos ir įdomios, ir naudingos. Nespaisant to, kad susikalbu norevgiškai nesunkiai, vis dėlto mano tartis dar gana nutolusi nuo tikros norvegų kalbos, pernelyg lietuviška. Norėčiau lavinti šnekamąją kalbą, sklandžiau ir greičiau reikšti mintis.

Beje, dauguma moterų čia atsidūrė privalomai, kadangi joms reikia išklausyti tam tikrą kalbos kursą ir sudalyvauti šiose pamokose. Panašu, kad tik dviese buvome savanorės.

Smagu, kad tokie užsiėmimai vyksta apskritai. Nežinau, ar jei vyko tada, kai aš atvykau čia gyventi, bet gaila, kad nesuradau jų anksčiau. Tirkai būtų labai pravertę.