Šiandien pirmą kartą po vasaros atostogų buvau choro repeticijoj. Apmaudu, bet buvau pamiršus, koks kaifas dainuoti, o juolab giedoti. Sugiedojom nemažai naujų giesmių, keletą liaudies dainų dainavom, kanonu po vieną. Buvo nerealiai smagu. Ko gero, dainavimas yra vienas iš malonumų, kurio sunkiai atsisakyčiau...
Na, o vakare grįžus namo Jovaras prajuokino eilinį kartą sušnekėjęs juokingai. Atėjo pas mane ir sako: "Mama, pas mane kambary ŠUTVĖ". Man pirma mintis - kas per šutvė? Vabalai gal kokie ar skruzdės užpuolė.. Tai ir klausiu, kokia šutvė. Sako: "na, karšta labai, nėra oro". Norėjo pasakyti "šutnia" šitą žodį jis žino iš manęs, nes kartais taip sakau vietoje "šutina". Tai va, teks jam miegoti šiąnakt su šutve :)
|