Dar vienas savaitgalis nusinešė ne tik Kaziuko mugę Lietuvoje, bet ir mano Jovaro dešimtąjį gimtadienį.

Labai ačiū visiems, kurie prisiminėt ir pasveikinot, ir už dovanas paštu – Jūs nuostabūs(ios)!!! Jovaras labai džiaugiasi ne tik dovanom, bet ir tuo, kad jo dar nepamiršo ten, tolimoj gimtinėj. Beje, Smiltė jam atsiuntė tokią dovaną, kurią, tikiu, jis saugos dar labai ilgai... Ir ne tik todėl, kad atvirukas su simegrafija labai įpsūdingas, bet labiausiai dėl tų žodžių, kuriuos sesė parašė savo vyriausiam mažąjam broliukui J Ačiū, sese!

Taip jau nutiko, kad buvo atostogų savaitgalis, tad šventę su draugais nukėlėme į šiandien, kaip tik dabar laukiam užplūstant vaikų svečiuosna. O per tikrąjį gimtadienį Jovaras turėjo želė tortą, tad žvakutę degėm originaliai – ant „pagrilinto" kotletuko J Kadangi žvakutė buvo viena, teko jam pūsti ją 10 kartų. 

Aišku, buvo ir vaikiškas šampanas, ir ledai. Beje, įdomu tai, kad kovo 9d. buvo "numatytoji" diena Gabrieliui Jovarui gimti. Bet jis išsirito šiek tiek anksčiau, pasirinkęs įsimintinesnę datą J

Na, o šiandien švęsime pagal čionykštes tradicijas – su saldžiom dovanėlėm kiekvienam svečiui, kurias svečiai patys turės atrasti išslapstytas namuose. Su „hot dogais" (nedrįsau prieštarauti, bet pernai turėjom picą, o rinktis galima tik iš šių dviejų patiekalų), limonadu, čipsais ir kukurūzų spragėsiais. Vaikai bus pirmiausia pamaitinti, tada vyks filmo žiūrėjimas. Vaikų gimtadieniai čia patogūs tėvams – kvietime nurodoma, kada vaiką atvežti ir kada pasiimti. Trukmė – dvi valandos. Viskas praeina greit ir „neskausmingai" J Beje, tradiciškai dovanos apžiūrimos visiems susirinkus, ir jomis pasidžiaugiama garsiai, ir padėkojama. O dovanas išpakuoja sukdami butelį. Tik ne dėl bučinių, o dėl dovanų eiliškumo J Vienintelis, dėl ko norvegiškos tradicijos suabejočiau – tai mūsų tradiciškai lietuviškas medaus tortas, kurį iškepiau vėl. Tikiuosi, norvegiukai neišpeiks...

Jovaras turės svečiuose 5 berniukus ir dvi mergaites. Na o aš pasistengisu daug nesipainiot jaunimui po kojomis. Vincentas su tėveliu „iškomandiruoti" į kitus svečius, kad mažius netrukdytų dičkiams švęsti.

 ___________________________________________________________________________________

Prieš pradėdama rašyti ketinau pasakot visai ką kita. O išėjo taip.

Praeitą savaitę žiūrėjome vieną gerą filmą. Italų, 1976m. Carlo Ponti „Brutti, sporchi e cattivi", laimėjusį tais pačiais metais dvi nominacijas Kanuose. Pavadinimo vertimo leituviškai nežinau tiksliai, angliškai radau kelis variantus "Ugly, dirty and bad", „Down and dirty", žodžiu, purvini, šlykštūs, bjaurūs, ar kažkas panašaus. Filmas SUPER! Parodytas tipiškas itališkas tų laikų „ubagynas", bet viskas taip tikra, paprasta, kartu bjauru ir žiauriai juokinga. Na, tas juokas toks...sveikas, iš to, iš ko gal tikrovėj nebūtų juokinga, bet filme labai gerai pabrėžta. Žodžiu, puikus filmas geram vakarui. Beje, žiūrėjom įgarsintą itališkai, o tai tikrai suteikė filmui itališkumo. Skaitėme novergiškus titrus. Taip geriau, negu klausyt kokio nemalonaus vertėjo balso pvz rusiškai ar angliškai... būtų sugadinta pusė filmo. Rekomenduoju kino mylėtojams šį filmą.