Su Šventom Kalėdom, brangieji! Tegu Dievo ramybė ir stiprybė apsigyvena kiekvieno Jūsų namuose ir širdyse.
Šiemet mūsų Kalėdos ramios, skalsios, bet be persivalgymų, pervargimo prie puodų ir pan. Vakar, Kūčių dieną, iki pietų kol dar snigo ir buvo žiema, spėjome pasimėgauti ja - buvom su vaikais ant ežero ledo. Čiuožinėjom, griuvinėjom, slydinėjom. Vincentui labai patiko, buvo jo pirmas čiuožimas ant ledo. Na, o popiet atėjo lietutis, viskas pažliugo ir žiemos vėl nebeliko. Todėl šiandien į lauką nebeišėjom, bet kartu žaidėme namuose. Tais laikais, kai mes augome, kai dar nebuvo kompiuterių ir mobiliųjų telefonų, įvairūs žaidimai buvo labai populiarūs. Pamenat, visokios gaudynės, slėpynės, pele pele pas ką žiedas, fantai ir t.t. Šiandien prisiminiau kaip vaikystėj mėgdavom žaisti su drauge - susėdę viena priešais kitą plodavom rankom, susiliesdamos delnais - tai vienu, tai kitu. Sunku nupasakoti, bet esu tikra, kad dauguma mano amžiaus bent jau moterų, tikrai žasidavo tai vaikystėje ir žino, apie ką aš. Plojimo tempas greitėja, tol kol kažkas suklysta, tada smagu juoktis, o paskui vėl iš naujo. Manau, kad tokie žaidimai ne tik gerina koncentraciją, koordinaciją, bet ir stimuliuoja motoriką, dalijamasi šiluma - delnai gerokai įkaista. Ir plius vitaminas C pasigamina nuo smagaus juoko.Taigi, šito džiugesio išmokiau savo dičkius, nežinau, kodėl taip vėlai. Buvau pamiršus, ką žaisdavome vaikystėj.. Mažiukas įsiliejo į žaidimą irgi, tiek kiek jam pavyko. Paskui dar žaidėme vieną naują stalo žaidimą, kurį nupirkau neseniai. Vadinasi Niutonas. Yra kortelės, reik atsakinėt į klausimus ir eiti ratu, paskui dar keliauti nuo akmens amžiaus iki šių laikų. Žaidimas nelengvas, plius norvegų kalba, tad galvą reikėjo pasukti. Deja, įmanoma žaisti tik miegant Vincentui. nes jam labai rūpi ir kauliukas, ir fiškės, ir kortelės... Tad pradėjome bet net neįpusėjome.
bet net ir ne tai norėjau parašyti pradėdama čia šiandien... Norėjau parašyt, ką gaminau Kalėdiniams pietums - greita, paprasta, truputį nauja. Ir tikrai skanu. Ir dauguma vaikų mėgsta. Taigi,
keptos vištos blauzdelės su saldžiu garnyru
Blauzdeles sumarinavau iš vakaro: aliejus, prieskoniai, česnakas. Visiškai taip, kaip įprasta. Šiandien dėjau jas kepti į skardą. Viršų apšlaksčiau sojų padažu ir medumi (šaukšto medaus man pakako vištienai ir morkytėms apšlakstyti). Medų tiesiog pašildžiau iki skystumo ir užliejau, užtepiau ant blauzdelių. Vidutinio didumo morkas supjausčiau į tris dalis skersai, o tada dar išilgai perpus, nedidukais gabaliukais gavosi. Tuos gabaliukus dėjau medun, apvoliojau ir į skarda šalia vištienos. Tiesa, skardą visada iškloju kepimo popieriumi. Tarp blauzdelių dar prikaišiojau džiovintų slyvų, o pusiau iškepus ant viršaus pridėjau obuolių skiltelių. Bulves su lupena nuploviau, supjausčiau skersai girežinėliais, bet ne plonais, ir sudėjau į silikono formą, sluoksniais dėjau, kiekvieną sluoksnį barsčiau prieskoniais. Į formą įpyliau truputuką vandens. Vištieną ir bulves pusvalandį kepiau uždengus folija, paskui foliją nuėmiau, sudėjau obuolius, viskas apskrudo. Skonis nuostabus, vaikai valgė, net ausys linko.
Žinau, kad nieko ypatingo čia neparašiau, tiesiog pati pagal save patiriu, kad kartais užmirštu kai kuriuos paprastus dalykus, būna smagu, kai kas nors primena. Tik todėl ir pasidalinau čia šiuo puikiu paukštienos ir vaisių deriniu. Nauja man buvo tik medumi apteptos morkytės.
Na, o vakarienei tradiciškai kepėme aguoninį vyniotinį. Smagu, kai yra pagalbininkė namuose. Tešlą darėme mielinę, bet minkėme daug ir kočiojome plonai. Dėjome kelis sluoksnius tešlos, o aguonų masę dariau su riešutais ir kondencuotu pienu. Vyniotinis gavosi riebokas, bet ne bjauriai, ir karamelinio skonio. Labai saldus, bet labai skanus ir labai sotus. Pasidalijome su kaimynais, o ryt gal dar ką nors pavaišinsime, nes labai didelis išėjo :).
Tokia paprasta tinginio ir džiaugsmo diena. Rytojui turime aktyvesnių planų, jei tik oras leis juos įgyvendinti.
|
