| Šeštadienis su skiautiniais, torto darymu, vaikais ir... pačia savim. Kai kurios dienos atrodo vienodos ir neypatingos. kitos kažkuo išsiskiria iš eilinių. Vis dėlto daug kuo tai priklauso nuo mūsų pačių požiūrio. jei fiksuoju akimirkas toj pačioj pilkiausioj kasdienybėj, tai tiesiog pasikeičia spalvos.
Aš beveik kas rytą geriu kavą. Su stora riebaus pieno puta. Skanią ir kvapnią kavą. Kasdien ta pati procedūra tos kavos paruošimo: kavą padaro senukas espresso aparatas. Pieną pašildau atskirai ir suplaku tokiu mažu plakikliuku. Tada kavą pilu ant putos, puta pakyla, ir ant pačio viršaus barstau cukrų, kartais - cinamoną. Procedūra užtrunka, neabejokit. Bet aš turiu laiko. Deja, ne kas rytą aš pastebiu, kaip tą kavą išgeriu. Dažniausiai, jai aš ramiai įsitaisau gert kavos, Vincentas prisistato, lipa ant kelių arba prašosi žįsti, arba lenda kavą maišyti puodelyje... Kartais aš jį pergudrauju - reik iš anksto sugalvot paduoti jam ką nors labai įdomaus, kad jis atstotų ir aš galėčiau pasimegaut kava :) Šįryt daviau jam tokį moną, kuris leido man ramiai sėdėti fotelyje, lėtai gurkšnoti kavą palengva sūpuojantis ir žvelgiant į lietų... Labai gražu žiūrėt, kaip lyja į ežerą. Vis kitaip, nei į žemę... Ramina.
Laikas parodyti mano naujus siuvinius. Na ir pagundyti Jus...skaniais keksiukais :)
Prieš Velykas siūti zuikiai - norėjau prisikviesti gerąsias dvasias, labai norėjau siūti zuikučius. Taigi, eksperimentavau. Pirmasis - tyčia "susendintas", truputį liūdnas (gal todėl, kad suvalgėm visus saldainius, jam teliko vienas..), kvepiantis kava kiškis (dažiau jį kava). Antrasis - linksmesnis, iš skiautelių, bet pagal tą pačią iškarpą, kiškis. Gavosi gerokai mažesnis už pirmąjį. Abu labai skirtingi, tad dabar svetainėj yra apgyvendinti skirtingose vietose. Kad nesipyktų dėl grožio ir vienas kitam nepavydėtų. Trečias kiškis - megztas. Toks kaip Vincentuko Zosė, jeigu ją atsimenate. Megztas iš vilnonių siūlų vienam mažam berniukui, gyvenančiam Anglijoj. Todėl ir be vardo - lai vaikas pats pavadins. Kimštas, aišku, natūraliu vilnos karšiniu. Tikiuosi, bus mylimas ir tampomas (pelnytai, nes tam ir yra numegztas).
Na, o čia - mano "išradimas" pagal kaimynės Lietuvoje Vitalijos BOBELĖS receptą :D Buvo smagu iškepti keksiukus BOBELIUKUS! O jau skanu, tai neklauskit...Vaikai visi trys vos pasidalino :) Na, mama savęs šiuo klausimu irgi neskriaudžia... kad netyčia nesulystų :) Vaišinkites ir Jūs! paveiksluota tik pusė porcijos. Pagal receptą išeina 14 bobeliukų. Arba viena didelė boba :)
| 
