Pirmą kartą gruodžio 31d., naujųjų išvakarėse neturiu ant savo sienos naujo kalendoriaus ateinantiems metams. Kalėdų senio neužprašiau, pati nepasirūpinau, taip ir likau..be kalendoriaus... Teks taisyti klaidą nedelsiant, kitąmet :)
Ačiū visiems, kas buvote su manim šiemet. Kai buvo linksma, ir kai buvo nepakeliamai sunku ir liūdna. Ačiū tiems, kurie skaitė mano ilgas sapaliones. ir tiems, kurie paskaito tik pirmą ir paskutinę eilutę ar pastraipą, nes daugiau neturi kantrybės ar laiko :) Ačiū tiems, kurie rašėte man ir sakėt, kad jums gera skaityti. Ir šiaip, nepaisant to, kad metai buvo ganėtinai stresuoti, su daug iššūkiu ir pirmų kartų, džiaugiuosi, kad jie baigiasi. Tiesa, nelabai suprantu, ką pakeis tas laiko brūkšnys kalendoriuj, kurį mes patys sau nubrėžiam kaip kokį naują startą... Turbūt nieko. Nes viskas, ką darome, ką PAdarome, nuveikiame, juk tampa (arba, deja, ne) mūsų darbo, pastangų dėka.
Žodžiu, aš ir toliau lieku UŽ:
svajonių turėjimą, norų ir tikslų konkretizavimą, pastangas, darbą: su meile, tikėjimu, pasitikėjimu ir... patikėjimu Aukščiausiajam.
Visiems Jums kuo nuoširdžiausiai linkiu siekti savųjų svajonių, patirti kuo daugiau pirmųjų kartų, mylėti (arba - mokytis mylėti, tiems, kas dar neišmokome) ir dalytis su kitais savo gerosiomis dovanomis: savo laiku, atida, dėmesiu, supratimu, išklausymu. Dievo Palaimos 2014- tuosiose!
| 
