Mano septyniolikmetė kasdien prie veidrodžio praleidžia garantuotai daugiau nei valandą laiko. Prisimenu save jos amžiui. Tokia puošeiva nebuvau, bet vakarinis dušo ritualas, oj kaip užtrukdavo...

Šiandien esu mama, namų tvarkytoja, bendradarbė, kūrėja ir dar visokių rūšių būrėja, ir laiko mano paroje tikrai lygiai 24 val (kartais kažkam pasirodo, kad daugiau). Bet, išpraktikavusi gana aukšto lygio laiko planavimą, sugebu kartais išgauti tą 25-tą valandą paroje, kurią skiriu sau. Kas mane pažįsta, žino, kad nesu puošeiva: nedažau plaukų, nesidarau makiažo (tik retomis išskirtinėmis progomis arba kai kažkas užplaukia ant proto :), tačiau mėgstu save palepint visokiom grožio procedūrom, kurių gal ir nesimato iš išorės, visgi jos man labai naudingos. 

Stengiuosi bent kartą per savaitę surasti laiko savo kojelėms, rankelėms, plaukams, nagams ir veidui. Pastaruoju metu taip sumažinau sintetinių grožio priemonių kiekį, kad beveik viskas, ką tepu>trinu į kūną, tiktų ir suvalgyti. Bandau nepasiduoti fanatizmui, bet suvokiu, kad natūralios priemonės po truputį "užveža" ir visai nesinori baigt, o, kaip tik, smalsu išbandyti, kas gi dar tinka odai valyti, drėkinti, maitinti, puoselėti.

Neseniai pradėjau plaukti plaukus be šampūno. Tiksliau, su naminėm valgomom priemonėm. Eksperimentuoju, tiesą sakant, pasiskaičius internete. Kol kas esu patenkinta tokiu savo sukomponuotu šampūnu:

kiaušinio trynys

šaukštelis sodos

šaukštelis ar daugiau citrinos sulčių

pora lašelių ekologiško (šalto spaudimo, nerafinuoto) aliejaus arba eterinio aliejaus

Neputoja toks šampūnas, bet putojimas su švara neturi nieko bendro. Patikėkit, plaukai kaip plaukai. Po poros mėnesių tikiuosi pamatyti tikruosius eksperimentų rezultatus. Šiaip nesiskundžiu, mano kasos ir ilgos, ir kiek garbanotos, ir tankios pakankamai :) plaunu plaukus kartą per savaitę. Kam tai neįsivaizduojama, neketinu aiškintis. Kirpčiukus vandeniu išplaunu kasdien, kad būtų puresni. O visa plaukuosena pakankamai ilga, kad supinčiau į kasą ar kuodą. Nesijaučiu nei riebaluota, nei negraži. Beje, tikrieji natūralistai teigia, kad plaukai, trenkami rečiau, pamažu atgauna tikrąjį savo grožį. Jaučiu, manieji jau jį atgavo, nei elektrinasi, nei pernelyg slenka, nei riebaluojasi. Gal toks receptas nelabai tiktų trumpiems plaukams. Na, bet juos ir išplauti dažniau yra lengva. Beje, jau seniai nebenaudoju plaukų džiovintuvo. Jis dabar man praverčia tik dekupažinant kokį daiktą, kai reik greičiau dažus pradžiovinti :)

Na o šiandien, be plaukų, palepinau dar ir  savo  kojeles. Karšto vandens vonele. Į vandenį, kaip paprastai, dėjau šaukštelį kristalinės himalajų druskos, bet sugalvojau įlašinti keletą lašų eterinio arbatmedžio aliejaus. Patikėkit, nors vaikai raukėsi ir prieštaravo, atseit, smirda (nes aš gi komfortiškai, ant sofutės, kol jie žiūrėjo filmukus, kojeles mirkiau), visgi arbatmedis ne tik dezinfekuoja, bet ir labai suminkština vandenį. Juk aliejus.. Kiek pamirkiusi, ėmiau pemzą, dėjau sodos ant jos ir nutryniau kulnus. Kokį pusvalandį padžiuginus pėdas, paskui, dar šlapias, įtryniau sezamų aliejumi. Po gero pusvalandžio aliejum įtryniau dar kartą, kartu su citrinos sultimis, nes pėdos buvo gerokai išsausėjusios. Kulnai kaip kūdikio užpakaliukas dabar :) Tiesa, pabaigai tokios procedūros visad nulakuoju nagučius. Neatsispiriu, nes man labai gražu. Ir ne tik man :) Nelabai žinau, kokia natūralia priemone būtų galima pakeist nagų laką.. Gal dar turiu subręst, kad jo visai atsisakyčiau.

Be to, kad vakarinius filmų seansus pamažu pakeičiu trumpomis kūno tempimo treniruotėmis (namuose, aš gi iš tų, kurios pritingi), kartais vakare dar save lepinu puodeliu šilto pieno pagal Sigito (nes iš jo sužinojau, o išties tai ajurvedinis) receptą. Ačiū Sigitai, mes tavęs nepamiršom! Ir ką...džiaugiuosi, kad gyvenu, kad gimiau moterimi, kad gyvenimas gražus, kad ir kokių tamsių dryžių jis kartais turi. Ir tikrai gana man tų 24 val paroje. Ir pietums pagaminti, beigi duonai iškepti, ir namams sutvarkyti, ir keletą knygelių Vincentui paskaityt, ir su Jovaru pasikalbėt, net ir pasiginčyt, ir rožėmis pasirūpint, o dargi ir savo mažu žaliu pasauliu šiltnamyje,  ir lopšinių daugybę prieš miegą sudainuoti... Visgi patys sau esame tvėrėjai ir griovėjai. Savo požiūrio pokyčių dėka galime augti, gerėti, gražėti, o svarbiausia - dalintis visu tuo su kitais. Myliu Jus, kurie skaitot mano praretėjusias rašliavas, ačiū, kad esat publika, kurios man kartais reikia!

Tikiuosi kitą kart pasidžiaugti kitais savo eksperimentų rezultatais kosmetologijos srityje. Papasakosiu, kuo tepu veidą, kūna, ir ar dar plaukai nenuslinko :D

Na, o kad grožis ne tik kūnui reikalingas, bet ir sielos atgaivai, tai štai kokia mažytę puokštę šiandien su Vincentėliu suskynėm apie namus apėję. Sekmadienio maldai tikrai pasiruošta.