Šiandien nuplaukiau savo pirmąjį pilną kilometrą. Baseine. Plaukdama paskutinius 100m jaučiausi kiek pavargusi, bet įveikiau. Kai išlipau, žemė siūbavo. Rimtai, ėjau ir truputį svyravau, kaip girta :) visgi pojūtis buvo geras. Užtrukau 40min. Paskui pagulėjau saunoj ketvirtį valandos, ant aukščiausio laiptelio, buvo gana karšta. Ir vadinu tą laiką savo laimės valanda. Nes esu viena. Nes ilsiuosi visomis prasmėmis: protas ilsisi, nes galvoju tik apie plaukimą, kvėpavimą. Kūnas ilsisi, dirbdamas, bet ilsisi. Nuovargio, teisingai plaukiant, beveik nėra. Paskui dar pasilepinu saunoj. Tyla, jokio vaikų zyzimo, lipimo ant galvos. Tada dušas (kontrastiniam dar nesiryžtu, nors gal kada reikės pradėt praktikuoti). Žodžiu, visuotinis kaifas.

Grįžusi namo tokia užsikaifavusi įkvepiu minčių mažytei pirtelei namuose įrengti, liepteliui padaryti. O pati audžiu mintį įsigyti nardymo kostiumą, kad šiltuoju sezonu galėčiau plaukioti ežere. Juk griekas nepasinaudoti vandeniu, kai gyveni pakrantėj.

Kitą savaitę atvažiuos mūsų naujas pirkinys: dvivietė baidarė. Beliks įsigyt irklus ir liemenes, kad galėtume saugiai irstytis. Kažkas irkluos, kažkas plauks iš paskos :) Šeimyninė ranga, nekitaip. Nekantrauju, kad tik orai leistų pasidžiaugti ta trumpa vasara...

O tiems, kurie vis dar dvejoja ar atideda, dar kartą kartoju: svajones reikia pildyti čia ir dabar. Po vieną, įdedant pastangų. Bet mes tikrai turime daug daugiau galių savyje, nei įsivaizduojam. Viskas padaroma, kai nori ir stengiesi.