Ketvirtas vargonų koncertas. Šiandien atvykome laiku. Pirmą kartą atsivežiau ir Jovarą. Tikėjausi, kad ir jis susidomės muzika. Hm... kaip čia pasakius. Ne visiškai.

Atvykę girdėjom varpus. Sėdint bažnyčioje jie girdisi labai prislopintai, garsas sklinda į miestą, bet pačioj bažnyčioj atrodo, lyg skambintų kažkur toli.

Vargonavo Pavel Kohout iš Čekijos. Skambėjo J. Klička, A. Dvorako kūriniai. Vincentas per pirmąjį kūrinį miegojo, tad galėjau klausytis atsipalaidavusi. Užtat visą likusį koncertą prastriksėjo nesustodamas man ant kelių. Gerai, kad tyliai...

Pirmas kūrinys - ne veltui pavadintas Concert Fantasie. Vingiavo - tiek garsų aukštumu, tiek dažniu ir garsumu. Man patinka klausantis užsimerkti ir paleist vaizduotę. Kadangi Vincentas miegojo, aš tiesiog mėgavausi. Pirmas kūrinys man pasirodė net ne vakarietiškas, o toks kažkuo rytietiškas. Galbūt čia vėl kaltos mano asociacijos. tekanti saulė man asocijuojasi su rytais, ne tik su rytu. Ir visi muzikos virpesiai todėl atrodė rytietiškai ploni. Tik pabaigoje garsas išsiplėtė, išaugo... ir saulė užkilo aukštai aukštai. O tada ridinėjosi vingiuodama vaiskiam danguje vargonų garsais.

Rašau ir jaučiu, kaip keblu rašyti apie muziką. Jos reikia klausytis.

Man labai patiko, kad kūrinio pavadinimas - fantazija - visiškai atitinka patį kūrinį. Vėliau skambėjo dar viena fantazija, A. D. Boely. Ji buvo dar skubesnė, vingiuotesnė, linguotesnė.

Antras ir trečias kūriniai Dvorako preliudas ir fuga d-major. Fuga, mano manymu, labai gražiai tinka vargonams. joje visada jaučiama, kaip vieni garsai "vejasi" kitus, prieš tai nuskambėjusius. Kartu fuga yra kažkiek "nuspėjama". Paskutiniam kūriny man vėl padvelkė rytais... Atkreipiau dėmesį, kad pirmas ir paskutinis kūriniai beveik visada būna įspūdingiausi. O gal tik taip pasirodė?

Jovarui buvo užėjęs smarkus juoko priepuolis. Vidury koncerto jis sugalvojo pauostyt Vincento subiniuką, o tas tuo momentu garsiai driokstelėjo...Hm. Jovaras ėmė nesustodamas kvatoti, aišku, tyliai, bet vos nesprogo... O mane suėmė juokas iš jo. Tad turėjau stotis ir eit pasivaikščioti, kad juoko banga atslūgtų, nes atrodė, kad pradėsim garsiai kvatotis abu... Na, nerimti mes klausytojai, ką darysi. Jovarui vargonai nepaliko didelio įspūdžio.