Šiandien viryklė dirba visu pajėgumu - kepu batoną, duoną su tikru natūraliu raugu (bet toje pačioje duonkepėje, tad, galima sakyti, išradinėju sau naują receptą) ir avienos troškinys su daržovėmis. Trumpai apie šiuos patiekalus. Batoną bandžiau kepti pagal dar vieną neišbandytą receptą. Tešla užmaišyta ir kildinta duonkepėje, kepiau orkaitėj. Dėl formos - norėjau pailgos bagetės. Tešlai, mano manymu, trūko bent šaukštelio cukraus. Tada ir mielės būtų geriau suveikusios. Be to, vandens ir miltų proporcija visiškai nesuderinta. Eilinį kartą supratau, kad mano asmeniškai nustatytos proporcijos yra tikslesnės ir jomis turiu vadovautis labiau, negu patiektomis receptuose. Kitaip tenka nusivilti...

Duoną su raugu dariau juodą, dėjau nemažai salyklo. Tešlą maišė duonkepė, ir pakildino. Tada aš ją palikau dar ilgiau kilti keletą valandų. Iškilo labai gražiai. Beje, naudojau VISĄ raugo porciją pusės pagal receptūrą numatytų kitų porduktų kiekiui. Ir pataikiau. Nes pusės raugo turbūt nebūtų užtekę pakelti tešlai. Tik kažkodėl kepant duonytės viduryje susidarė krateris, t.y., ji sukrito ties viduriu. Skonio tai nesugadino. 

Tad pateikiu čia savo juodos duonos su natūraliu raugu receptą:

260ml šilto (drungno) vandens

2 a.š. ruginio salyklo, nuplikyti trupučiu verdančio vandens

1 a.š. su kaupu medaus

1 a.š. cukraus

2 v.š. maistinių kviečių sėlenų

4 v.š. rupių ruginių miltų

6 v.š. sijotų ruginių miltų

4 v.š. sijotų kvietinių miltų

natūralus raugas (neparašysiu, kiek jo ten buvo, nes nematavau ir nesvėriau. Manau, apie 2 kupinus šaukštus tai tikrai)

Visa tai sumaišius, atskyriau dalį tešlos - pasilikau raugą kitam kepaliukui. Tada dar kartą įjungiau duonkepę maišyti, ir bėriau kmynų bei saulėgrąžų.

Ko gero tai skaniausia ir tikriausia mano kepta juoda duona. Gavosi nei per rūgšti, nei per saldi. Tokia šlapoka, bet ne per šlapia. Žodžiu, esu labai patenkinta rezultatu.

Avienos troškinį čia paminėjau taip pat ne šiaip sau. Jei esate ragavę avienos, žinote, kad ji turi ne tik specifinį skonį, išvaizdą, bet ir kvapą. Atvirai pasakius, man aviena smirda... O bet tačiau manau, kad ji yra gera mėsa, paįvairina valgiaraštį ir apskritai yra naudinga. Tad šį kartą sumaniai kovojau su tuo nemaloniu jos kvapu: atskirtą nuo kaulų mėsą susmulkinau gabalėliais ir sumarinavau naudodama:

truputį sojos padažo, peletrūno žolių, laiškinio česnako miltelių, aitriosios paprikos ir džiovintų pomidorų miltelių. Avienos tikrasis kvapas dingo ir nebeišlindo :). Tik teko ilgokai troškinti mėsą. Marinavau ją apie 2val. Būtų buvę naudinga sumarinuot iš vakaro, bet nesigavo taip. Troškinau apie valandą laiko, tik tada iš eilės dėjau daržoves: morkas, šparagines pupeles, pabaigoje - agurotį bei atskirai pakepintas daržoves: svogūnus, česnaką, papriką ir pomidorą.

Viską uždengus dar šiek tiek patroškinau. Kvepėjo visi namai - ne aviena, bet šviežiena :). Pabaigoje barsčiau smulkintų prieskoninių žolelių.

Vakare buvome koncerte. Muzikavo D. Zaretsky iš Rusijos. Turiu pasakyti, kad kuo daugiau koncertų perklausau, tuo daugiau skirtumų įžvelgiu - tiek muzikavime, tiek kūrinių pasirinkime. Šį kartą kūriniai buvo labai "sklandūs". T.y., labai lengvi tokiai nedaug suprantančiai publikai, prie kurios priskiriu save. Tiesiog kilo labai geras pojūtis klausantis. Gera girdėti kūrinyje nuotaiką, veržlumą, dinamiką. Jei klausytis tik šiaip, paviršutiniškai, nesigilinant, tai turbūųt ta muzika ir prapaluktų paviršium, neužkabindama. tad, ko gero, nemažai svarbu ir klausytojo nusteikimas, nuotaika koncerto metu.

Kalbant apie vargonus, kiekviename koncerte išgirstu kokius nors naujus garsus. Turiu galvoje, kad grojama vis kitaip, naudojami kiti balsai, jų deriniai, ir tai ižšgirstu kaip naują, dar negirdėtą skambesį.

Kartais klausantis vargonų man norisi verkti, kartais  šypsena ateina iš labai giliai. Nesinori kontroliuoti šių pojūčių. Galvoju, kad to ir einu į koncertus - kad muzika paliestų. Kartais ji bara, kartais glosto, gąsdina ar džiugina. Be to, kiekvieną kartą koncerte atsisėdu kur nors kitur. norisi jausti, kur eina garsas, kaip jis tave pasiekia. Visada po koncerto sakau sau, kad buvo labai gražu. O pamėginus nuspręsti, kuris koncertas "labesnis", nieko gero nepavyksta. Nors tikrai žinau, kad ruso vargonavimas man patiko labiau nei vokiečio. ir kūriniai, ne tik muzikavimas. O gal visi komponentai sudarė didesnę darną šiandien, nei tąsyk? (turiu galvoje atlikėją, kūrinius, savo nuotaiką, bendrą foną). Rusakalbių klausytojų buvo labai daug šiandien. Ko gero, tai buvo apskritai gausiausiai publikos sukvietęs koncertas.