Manau, kad vaikams naujų žaislų daug pirkti neverta. Ne tik dėl kainos. Tiesiog juk galime vartoti mažiau, o tai reiškia, mažiau šiukšlių ir gamybos išlaidų. Na, galbūt kas paprieštaraus, kad kuo daugiau vartojam, tuo daugiau kažkas uždirba duonai. Bet aš manau, kad mūsų vartojimas seniai viršijo ribą "reikia" ir dabar perkame vien todėl kad "noriu". Vaikai žaislus, kaip ir drabužius, išauga labai greitai. Nedaug prasmės vis pirkti ir pirkti naujus, kai galima tokiais dalykais dalintis, keistis ir pan.

Po parduotuvių nutariau pagaliau ignoruoti lietų ir daryti tai, ką buvome suplanavę - lesinti antytes. Turėjome pasenusios nesuvalgytos duonytės, ir netgi visai nemažą maišą. Tad nuvažiavom prie tvenkinuko, ir, lietui lyjant, lesinome paukščius. Vincentas žiūrėjo nejudėdamas, tiesiog sustingęs. Antys drąsios, prieina arti vežimo, prie pat kojų, laukia ištiesusios kaklus, girksi, ir jų tiek daug, visas didelis būrys! Buvo smagu :) Turiu pasakyt, kad lietus tikrai nebaisus, kai guminiai iki kelių ir striukė gera. Vaikas vežime uždengtas nuo lietaus skaidria plėvele, per ją gerai mato kas vyksta. Tad manau, mūsų lietaus pasivaikščiojimai padažnės.

Rodau dar vieną naują veltinuką - Vincento šalikėlį "katašunį" :) Jam tikrai reikėjo šaliko. Idėją pasiskolinau iš vieno megzto šalikėlio. Idėja ta, kad antras šaliko galas yra perkišamas po galvyte, esančia pirmam gale :) O katašunis - nes šuns snukutis gavosi, bet uodega tikrai katino. Ir gresia, kad bus nutampyta, gal net kartu su kojomis, nes Vincentui iškart patiko. Na, nebent bus su pirštinėm ir nesugrabalios tų galūnių...