Šiandien Vincentui sukanka 9 mėnesiai. Šia proga neįvyko nieko ypatingo (jaučiu, kad kas nors tikėjosi dar vieno torto, pyrago ar bent jau cepelinų...) Džiaugiuosi savo mažiuku, kuris auga taip sparčiai, tobulėja, gudrėja ir moka taip mane pralinksminti, kaip ir nuliūdinti ar išgąsdinti, nieko ypatinga nedarydamas... Puikybė yra toks dalykas, kuris verčia mus jaustis ypatingais ir ypatingai aukštai. Kai iš tiesų esame ant tos pačios žemės, kur ir visi likusieji. Ir esame tokie pat iš kaulų, mėsos ir savo tuščiagarbiško vidinio "aš", kaip ir visi likusieji žmogeliai. Tačiau norint nepasiduoti puikybei, negana tatai giliai suprasti. Reikia dar ir labai giliai pajusti. Deja, ne visiems pasiseka. Kartais užtrunka ilgiau nei derėtų. O pasitaiko, kad ir išvis nepavyksta. Gaila tokių žmonių. Nes jie patys save baudžia savo pačių puikybe. Tiesa, kliūva ir kitiems. Kažkaip reikėtų išmokti nuo to atsiriboti. Dar viena siekiamybė man.
|