Šiandien pirmą kartą buvome su Vincentu „atvirame darželyje". Čia taip vadina vietinius darželius, kurie dažnai būna įsikūrę bažnyčiose ar mokyklose, ir į kuriuos nereikia jokio užsirašymo, nėra privalomo lankymo, tik pagal savo norą ir galimybes. Šie darželiai praktiškai yra nemokami (mokestis už dalyvavimą tik simboliškas). Šie darželiai veikia visoje Norvegijoje. Jie iš esmės skirti tam, kad mamos turėtų galimybę užmegzti kontaktus su bendraamžių vaikų mamomis, galėtų bendrauti aktualiomis temomis ir taip išvengtų visokių depresijų ir pan blogybių, kai užsisėdima vienatvėj namuose. Taip pat tai labai naudinga ir vaikučiams, kurie pvz neturi kaimynų, o jau nori bendrauti. Na, žodžiu, socialiniai darželiai. Jie veikia paprastai kartą ar kelis kartus per savaitę, keletą valandų. Turi savo porgramas, organizatorius. Telieka juose dalyvauti.

Taigi, šiandien buvome „Babysang" – „kūdikių dainos" darželio programoje. Ji vyksta mūsų artimiausioj protestantiškoj bažnyčioj kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį, maždaug apie valandą. Netyčia patekome į fotosesiją – buvo fotografas, ir visas mamas su leliukais fotografavo J prijuokino labiau mamas, nei vaikučius. Babysang dalyvauja kūdikiukai iki metukų amžiaus. O šiaip darželyje laukiami įvairaus amžiaus vaikai. Šiandien buvo apie 30 mamyčių su leliais. Įtariu, pamatysime save nuotraukoje bažnyčios leidiny, kurį gauname paštu kas ketvirtį J

Po fotosesijos prasidėjo dainavimas. Viską veda tokia moteriškė, ji laiko rankose lėlę, rodo ant jos, ką turime daryt vaikučiams, ir dainuoja garsiai. Mamytės irgi dainuoja (na, aš dar nemokėjau, tik kai kuriuos „žodžius" – visokius tip tip tip, ša ša ša J). Dainuojant atliekami kažkokie judesiai su vaikučiu – linguojama, sukamasi, glostoma, kutenama, myluojama ir t.t. Vienu žodžiu, grupinis mamų džiaugsmas, šokis ir daina.

Man tikrai buvo labai įdomu ir smagu. Kai išmoksiu dainuoti, bus dar linksmiau. Vincentas beveik nežiūrėjo į mane, tik vis dairėsi į kitus vaikučius. O ten ir muzika įvairi – nuo ramių lopšinių iki bugi bugi. Ir visokie tampymai rankyčių, kojyčių, kilojimai. Žodžiu, visokių atrakcijų. Vincentas buvo didžiai nustebęs, žiopsojo savo mėlynom akytėm, kartais šypteldavo, kartais nusigąsdavo staigesnio garso, bet neverkė. O kai pūtėme muilo burbulus vaikučiam, tai jis čiaudėjo J

Mačiau, kad kiti leliukai, jau įpratę, jaučiasi puikiai – krykštauja, dalyvauja, smaginasi. Manau, kad mes dar ten būtinai nuvažiuosime. Juolab, kar ir po programos dar yra kavos/arbatos gėrimas su mažais užkandžiais, bet svarbiausia – plepėjimas mamų: apie vaikučius ir netik. Šiandien susipažinom su viena lenke ir jos 2 mėn sūneliu. Atsitiktinai susėdome prie vieno stalelio, o kai prabilom, abi supratom, kad esam ne norvegės J Tikiuosi, kitą kartą vėl susitiksime, gal susipažinsim su daugiau vaikučių ir mamų.