Taigi, papasakosiu apie vakarykštį koncertą. Didelėje salėje buvo minia mokinukų, vos tilpo scenoje. Dar daugiau tėvelių grūdosi klausyti J Kai atėjom, sėdimos vietos buvo užimtos, pasienių ramstyti nenorėjau, todėl griuvom pačiame priekyje ant grindų. Vaikai dainavo 10 dainelių. Su fonograminiu akomponementu, kai kurias dainas atliko keletas solistų. Dainos visos smagios, su visokiais rankų kilnojimais, patrepsėjimais, palingavimais, labai žaismingos. 

Buvo smagu klausytis, ir Vincentui visai tiko J vidury koncerto užsimanė valgyti, tad teko pamaitint jį vietoje. Lietuvoj, ko gero, taip niekada nebūčiau drįsusi. Čia, Norvegijoj, į žindančią mamą niekas nekreipia ypatingo dėmesio (kaip, beje, ir apskritai, nesikišama į kitų žmonių buvimą). Aš, aišku, maitinau santūriai – vikėjau plačią striukę, tai ja pridengiau vaikutį iki pusės, faktas, kad nieko nesimatė ir intymumas liko išsaugotas J Tik tiek, kad Lietuvoj man taip nebūtų šovusi mintis net bandyti... O čia iš tiesų žindo mamos vaikučius visur, kur papuola. Mums tai kiek neįprasta, ir aš manau, kad vaikui reikia ramybės valgant, todėl nepraktikuoju to dažnai. Bet yra tekę maitinti ir bažnyčioje, ir mašinoje, ir poliklinikoje ne kartą, reikalui prispyrus. Nepasijutau nenormalia ar netoleruojama. Vis tik džiugu, kad čia, o ir Lietuvoje, yra daugybė „mamos ir vaiko" kambarėlių visokiose viešose vietose. Juose galima vaikutį ne tik pervystyti, bet ir patogiai atsisėdus pamaitinti.

Na, bet daugiau apie koncertą J Jovaras atrodė truputį susirūpinęs, truputį surūgęs. Stovėjo tokiai mergaitei „žvaigždei" už nugaros. Matėsi, kad nemoka labai gerai visų žodžių, galbūt net ne viską pilnai supranta. Išsižiot irgi nelabai sekėsi :) Nors pats tikina, kad tikrai dainavo, mačiau kitų labiau išsižiojusių. Ką gi, ko gero, dainininko iš jo nebus... Dainavo apie 40min, tai tikiu, kad ir nusibodo, ir pavargo tie vaikai. Bet vistiek buvo smagu, ir aplodismentų netrūko audringų. Klausiau Jovaro, kuri dainelė jam labiausiai patinka. Aišku, apie pertrauką J J kur dainuojama, kad pertrauka – jėga, mes metam kuprines ir pieštukus, ir lekiam išdykauti į lauką J

Fotoaparatas mano ne kažin koks, tad nuotraukos tik tokios:

Vakar dar buvome bibliotekoje, pasiėmėme keletą Andrea Bocelli CD, keletą filmų savaitgaliui ir porą naujų knygų apie keliones. Šiandien svaigstu nuo Bocelio... Nuostabios jo dainos, nuostabus balsas. Neįtikėtina, kaip klausant keičiasi nuotaika, muzika užburia, jaudina iki širdies gelmių. Jau buvau labai pasiilgusi tokių išgyvenimų. Paskutinį kartą muzikos užburta jaučiausi girdėdama Enya, kai Vincentas ėjo į pasaulį J

Man patinka vietinė biblioteka. Labai džiaugiuosi, kad laisvai ir nemokamai galiu naudotis jos gėrybėmis. Filmus, knygas, muziką galima užsakyti internetu ir laukti jų atvykstančių iš centrinės miesto bibliotekos į mūsų vietinę (čia tuo atveju, jeigu to, ko noriu, nėra vietinėje). Taigi, nereikia niekur važinėti. Be to, bibliotekoje visur savitarna – nėra jokių eilių, leidinius ir kita pasiimi ir priduodi greitai. Nors žmonių visuomet yra, ir nemažai. Be to, labai didelis yra literatūros pasirinkimas. O ir filmų bei muzikos. Pastaruoju metu Jovarui dažniau imu filmus is discovery kolekcijos arba nacionalines geografijos. Jis ypač domisi dinozaurais, tai yra labia įdomios medžiagos, dokumentikos. Tai daug prasmingiau, nei žiūrėti filmukus. Aišku, jų irgi neišvengiam, bet bent jau žinau, ką vaikas pasirenka, ir ar tai nekenkia jo smegeninei.

Mes patys irgi esam peržiūrėję labai daug filmų, visai neholivudinių, o rimtų – įvairiomis temomis, dažnai pastatytų pagal tikrai įvykusias istorijas. Taip pat – labai labai senų filmų. Dauguma filmų  – švediški, man dar labai įdomu žiūrėti japonų, kinų filmus. Jie iš esmės kitokie, tiek turiniu, tiek pastatymu. Bet visi būna su norvegiškais titrais, tad labai gerai „sueina".

Apskritai esu laiminga, kad neturime televizijos. Tai suteikia daugiau laisvės, pasirinkimo, naudos, taupo laiką ir leidžia patiems jį valdyti ir paskirstyti. Be to, seniai pamiršau visus reklaminius brukalus, kurie ne tik nutraukia dėmesį žiūrint, bet ir prifarširuoja galvą visai nereikalinga ir net kenksminga informacija.

Seniai svajojau apie namus be televizijos. Sakau, kad svajonės pildosi J