| Šiandien, eilinę darbo dieną, buvome Bergeno centre. Ir - ne reikalų tvarkyti, o tiesiog pasivaikščioti dar kartą su mama, paskutinę jos viešnagės dieną. Džiaugiuosi, kad šį pasivaikščiojimą iš vakar atkėlėme į šiandien, nes radome miestą tokį, koks jis būna kasdien - gyvą, šurmuliuojantį, kunkuliuojantį visu savo "šarmu". Kaip įprasta, mašiną palikome prie autobusų stoties esančiame garaže, ir leidomės vaikštinėti iki Brygeno, pro centrinį miesto fontaną, žuvų turgų, prieplauką. Šiandien taip šilta, kad visur, kur tik yra žolytės, pilna prigulusių besikaitinančių bambas žmogelių :) Taip džiugu matyti, kaip žmonės pasiilgę šilumos - visi vasariniai drabužiai, suknelės ant petnešėlių, ir net basutės, jau ištrauktos iš spintų ir demonstruojamos :) (man dar tiek per šalta, brrr) Žuvų turguje pirkau didelę, 4,5kg lašišą. Šiandien ir rytoj valgysime šviežią žuvį.
Aplink žuvų turgų irgi pilna prekeivių (per Šv. Velykas turgavietė buvo apmirus), nusipirkome suvenyrų, beje, pigiau negu parduotuvėlėse Brygene. Užkandome sėdėdamos prieplaukoje - vos radome kur prisėsti, dalinomės suoliuką su kitais sėdėtojais.
Va tokį - šurmuliuojantį, gyvą Bergeną labai norėjau parodyti mamai. Tada atsiskleidžia visas jo tikrumas - su kvapais ir spalvomis. Nuostabiai žydinčiomis tulpėmis, narcizais, rododendrais. Bet pačios pačiausios - japoniškosios vyšnios - sakuros. Jos didžiulės, ir jų daug parke aplink fontaną. Grožis sunkiai nupasakojamas. Apmaudu, kad fotoaparatą vežiausi su išsikrovusia baterija...
Vakaras truputį kitoks. Atsisveikinimo vakaras. Truputį graudu ir liūdna. Kartu gera, kad mama pasisvečiavo gana ilgai, spėjo pamatyti ir pajusti Bergeno dvasią. Jai patiko šis miestas. O man smagu, kad ji norės čia dar sugrįžti.
| 