| Myliu gėles. Man taip gera jomis rūpintis, kartais - pakankinti, kad sužydėtų :). Už savo meilę gėlytėms esu labai dėkinga Daivai, savo mažosios sesutės mamai. Ji pirmoji mane supažindino su gėlių (tiek kambarinių, tiek lauko) priežiūros ypatumais, pamokė ir padėjo įsirengti mano pirmajį gėlyną Lietuvoje. Jos dėka apie gėles ne tik nemažai sužinojau, bet ir jas pamilau, kasmet vis labiau ir labiau. Supratau, kad su meile pasodintas ir prižiūrimas augalas apdovanoja savo žiedų grožiu ir skleidžia tokią šilumą... Bet užvis geriausia, kad rūpintis gėlėmis - taip malonu. Man niekada negaila pinigų gėlėms (kalbu apie vazonines arba kitokias, bet gyvas gėles, ne nuskintas). Ir aš beveik visada turiu mintyse gėlytę, kurią norėčiau auginti. Ir, anksčiau ar vėliau, tokia gėlytė pas mane apsigyvena.
Ne visas gėles man pavyko prisijaukinti ir pražydinti. Kai kurių gėlių "biolaukai", matyt, nesutapo su manaisiais :) Ir aš tikrai nemoku ir nelabai mėgstu auginti kaktusus. Gal todėl, kad jiems reikia mažai priežiūros, labai daug kaktusų esu perlaisčiusi ir supūdžiusi. Dabar namuose turime vieną kaktusinį. Jis auga ir gražiai bujoja, nes labai stengiuosi juo "nepersirūpinti" :) Šiandien buvau artimiausioje didelėje gėlių parduotuvėje ir, šiemet jau antrą kartą, pirkau gėles naujajam mūsų "gėlynui". Čia mes neturime tiek daug žemės (turiu galvoje dirvožemį, tinkantį augalų sodinimui), kad įrengčiau lietuviško stiliaus gėlyną. Čia ir gruntas, ir didesnis kritulių kiekis diktuoja kitokias sąlygas augalams auginti bei prižiūrėti. Prie namo yra išlietos tokios betoninės "lysvės". Jose pirmuosius pavasarinių gėlių svogūnus spėjau susodinti dar rudenį. Todėl dabar jau džiaugiamės tulpėmis. Nors prisimenu, kad sodinau dar krokus, narcizus ir dar dviejų rūšių svogūnus (gaila, užmiršau, kokius), bet nei krokai nei narcizai šiemet nežydėjo. Gali būti, kad svogūnai iššalo per žiemą (būtent dėl to, kad lysvės - betoninės...), arba supuvo nuo per didelės drėgmės. Taigi, teko pavasarį dar sykį apgalvoti, kas galėtų augti tokiose lysvėse, ir pasodinti dar kartą. Prieš keletą savaičių pasodinau geltonas stambiažiedes tagetes, keletą svyrančių vijokilinių gėlių, vienas samanėles ir mažus pavasarinius jurginus. Šios gėlytės gražiai prigijo ir jau džiugina akis žiedais. Taip pat tuomet pasodinau 10 ūglių remontantinių žemuogių ir įvairių prieskoninių žolelių. Kai kurios iš jų tik neseniai sudygo, kitos dar nepasirodė - arba sėkla buvo bloga, arba per šlapia ten joms.
Šiandien vėl buvau toje parduotuvėje. Neatsilaikau aš ten pasivaikščiojus... Visada man kažko prisireikia. Juk atrodytų, gėlės - ne duona, galima apsieiti. Bet turbūt man tai - dvasinė duonelė :) Pyragaitis tiesiog, desertui. Nupirkau šiandien labai gražią sprigę, dvi petunijas (raudoną ir baltą), tiesa, mažytes, bet tikiuosi, išaugs. Ir vieną pelargoniją, kurią tikiuosi padauginti (Lietuvoje turėjau labai daug visokių spalvų ir rūšių).
Tai štai tokia gėlėta šiandien mano diena. Labai noriu surasti čia nusipirkti vijoklinių remontantinių braškių. Ir dar labai laukiu, kol pražys mūsų didžiulis rododendras. Dar nežinome, kokios spalvos žiedais jis apsipils, bet krūmas visas pilnas pumpurų.
O šitaip atrodo mano lysvės ir gėlynas :) Savotiškas, mažutis dar. |
