Šiandien padariau du atvirukus, gimtadienių proga. Vienas iš karto iškeliaus paštu, kitas dar šiek tiek lukters. Dėl suprantamų priežasčių kol kas negaliu jų parodyti (kad netyčia nepamatytų tie, kuriems jie skirti J). Kita vertus, nelabai yra ir ką rodyti. Vis dėlto man labai smagu tokias smulkmenas sukurti pačiai, ypač – artimiems ir mylimiems žmonėms... Darydama atvirukus paleidau vaizduotę, ir gavau puikų rezultatą. Kūrybos procesas vis dar mane keri, nes tai, kas būna sugalvota pradinėj stadijoj, taip smarkiai transformuojasi pradėjus „lipdyti". Sudėlioji vienus akcentus, pamatai, kad pirminė idėja nebetinka, peršasi jau kita. Ir taip gimsta kažkas visai netikėto J 

Paskutinių Kalėdų ir kartu – įkurtuvių proga gavau nuostabią dovaną iš draugės – skiautinę pagalvėlę. Žavu ne tik tai, kad spalvos buvo parinktos suderinus su manim, ir dabar pagalvėlė darniai puošia mūsų svetainę. Žavu ir tas rankų darbo kruopštumas, kurį, įsivaiduoju, teko įdėti, siuvant. Ačiū tau, Lina. Tavo dovanota orchidėja, vis auginanti naujus „vaikus", ir dabar ta pagalvėlė – nuostabiausios dovanos, kurios kasdien džiugina ir vis primena man tave J O argi ne to siekiame, ką nors dovanodami? Kad mus prisimintų ir kad džiugintume... 

Kartais galvoju, kad gal pernelyg sureikšminu visokias smulkmenas... Bet nemoku kitaip. Man jos labai brangios.

Netrukus visi važiuosime į Jovaro „vasaros koncertą". Žemesniųjų klasių (1-4) mokinių choras (vienkartinis) dainuos kažkokias daineles. Koncertas ne mokykloje, o kitose vietinėse patalpose, salėje. Įdomu, kaip Jovaras dainuos. Jis gi toks nedainuojantis. Įspūdžius pažadu papasakoti rytoj.