Šiandien man labai džiugu, nes mūsų mažiausiajam spirgučiui sukanka 3 mėnesiukai. Žiūriu į jį su trupučiu nuostabos ir pasididžiavimo. Ko gero, šis mažylis yra didžiausias geras mane ištikęs netikėtumas. Jis tiek daug paaugo per šiuos tris mėnesius. Tiek daug visko išmoko, ko tik įmanoma išmokti tokio amžiaus mažyliui. Ir tiek daug visko išmokino mane... Savo ramybe ir pasitikėjimu tiesiog spinduliuoja. Mano mažytis spinduliukas. Linkiu jam augti, ir kad kartu jame augtų gerumas, meilė Dievui ir žmonėms.Kartais atrodau sau apsvaigusi nuo šios motinystės. Kartu labai aiškiai suvokiu visa ko laikinumą žemėje. Ir todėl - būtinumą gyventi šia akimirka, nesilaikant įsitvėrus praeities ir nesibijant ateities. Kai šitaip sąmoningai esu, širdy pasidaro labai lengva. Aš noriu, kad visi mano vaikai gyventų čia ir dabar. Nes tik taip galima pasiekti vidinę harmoniją. Net kai skauda ir atrodo nepakeliamai sunku. Net ir tada čia ir dabar padeda sugrįžti į save, surasti save tarp visų skaudulių, pagyti ir žengti į kitą "čia ir dabar" akimirką...
Bet žinau, kad vaikystėj pasaulis atrodo kitaip ir kitoks. Tada mes daug ko laukiam, kad prasidėtų, ir mums kartais atrodo, kad laikas stovi arba slenka per lėtai. Skaičiuojame žvakutes ant torto ir svajojame, ką darysim, sulaukę "niolikos" ir taip toliau.. Bet juk tai tėvų ir močiučių rūpestis išmokinti vaiką stabtelėti akimirkose. Pamatyti, įsidėmėti, įsidėti į širdelę... Ačiū tau, močiute. Niekada nepamiršiu, kaip pindavai man dvi kasytes prieš išleidžiant į mokyklą. Ir kaip duodavai 10 rub. gimtadieniui iš savo mažytės pensijos. Kaip gaila, kad neprisimenu, ką iš tų rublių nusipirkdavau. Iš savo ankstyvos vaikystės turiu daug tų trumpų čia ir dabar blyksnių. Ir už juos esu dėkinga tėčiui ir mamai. Nes jie rodė, mokino, leido man savo greičiu pajusti, pamatyti, išgyventi. Tikriausiai tai darė spontaniškai, be kažkokio pasirengimo, bet iš širdies.
Kodėl šiandienos pasaulyje tiek daug skubėjimo ir įtampos? Iš kur tie tėčiai ir mamos, ir jų vaikai, nesiliaujantys verstis per galvą, tarsi gyvenimas nebūtų trapus, tarsi jie būtų pasirengę iškovoti amžinybę, kad spėtų išnaudoti, sunaudoti, suvartoti viską, ko tiek pilnas yra pasaulis.
Klysta tie žmonės, kuri nebeturi laiko svajonėms. Aš esu pilna visokių svajonių. Ir svaičiojimų, aišku :) Bet smagiausia, kad mano svajonės pildosi. Tik nereikia jomis dalintis. Reikia leisti joms tarpti tavyje, ir leisti įvykti...
Šiandien mūsų namai kvepia ypatingai skaniais pietumis: kugelis su spirgučių padažu (žinau žinau, žiauriai nesveika ir t.t. bet žinau ir tai, kad su meile paruoštas maistas teikia kitokią, ne tik fizinę naudą). O dabar eisiu kepti ir skanųjį aguonų-obuolių pyragą. Vakariniam desertui dar plaksime giretinėlę ir uogų ledų kokteilį. Man ima tikti frazė "myliu maistą" :) :) tikrai, labai.
| 