Per išeigines, jei oras geras (o tai reiškia, kad nelyja :) ), diena įgauna planą nuo ryto tarsi savaime. Kadangi turime gana naujus namus (t.y. gyvename juose neseniai), bet kartu tai ir labai seni ir apleisti namai, tai kieme tikrai yra nemažai ką veikti. "Kieme" - tai ir malkinėje, ir garaže, ir visur aplink. Viena vertus, tokie darbai neatrodo labai įdomus. Bet stengiames juos dirbti visi drauge, nes yra dalykų, kur turime nemažai tartis ir nuspręsti drauge. Be to, aš visada galvoju, kad vaikai turi dalyvauti panašiose bendrose veiklose, net jei nelabai nori ir mėgina "pasiplauti".

Kažkada anksčiau, dirbdama panašius namų ūkio darbus, būdavau orientuota į rezultatą. Jis mane motyvuodavo - kaip bus gražu, kai užaugs gėlynas, daržovės, ar suvešės veja ir pan. Šiemet aš suprantu, kad pasveikau nuo tokio požiūrio. Dabar man malonumą teikia pats procesas. O apie rezultatą aš galvoju nedaug. Rezultatas yra tik tai, į ką turiu orientuotis, kaip tikslas, gairės tam tikrai veiklai ar darbui. Šitaip darbuojantis, besimėgaujant procesu, mažiau jaučiasi nuovargis, be to, rezultatas darbo eigoje turi šansą tapti nauja idėja ir keisti savo pirminę jam numatytą formą. Tai labai smagu. Kažkaip panašiai aš save realizuoju ir kūryboje, ir valgio gaminime. Gal šis išmokimas - mėgautis procesu - ir atėjo į visas veiklos sritis būtent iš kūrybinės savirealizacijos. Veldama, rašydama arba dekupuodama dažniausiai nematau galutinio rezultato. Tik apytikriai žinau, ką noriu sukurti, kaip tai turėtų atrodyti. Tai leidžia pasirinkti spalvas, galbūt formas. Bet darbo eigoje save taip atpalaiduoju, kad nepajuntu, kaip numatytas rezultatas įgauna visiškai naują pavidalą. Nuostabus jausmas. Šitaip dirbti kasdienius paprastus darbus - tikras džiaugsmas ir malonumas.

Šiandien pirmą kartą kepiau pietums grybų pyragą. Labai tiko po aktyvaus darbo lauke. Karštas valgomas su grietine. Šaltas gali būti valgomas tiesiog vienas. Pirmą kartą išbandomi receptai man išvis yra tokia laimė - niekada nežinai, kas išeis. Ir kai pavyksta, tai dar smagiau. Pasitaiko nesėkmių, bet tik tam, kad patikslinčiau produktų proporcijas kitam kartui :)

Jei oras nuo ryto apniukęs, aš labiau mėgstu būti namuose, ir jaukiai krapštinėtis su kokiu rankdarbiu. Iš tiesų žvarbesnę, vėjuotą ar lietingą dieną man gana sunku išsikrapštyti į lauką, išvyką ir pan. Galvoju, kad vaikai šiuo požiūriu laisvesni ir nesugadinti. Jie labai gerai pritaiko posakį "nėra blogo oro, o tik blogas apsirengimas". Reiktų gal ir man tai dažniau taikyti gyvenime.