Darau išvadą, kad kartais neplanuoti atsitiktiniai paplepėjimai, kaip kad mūsų su viešnia vakar, kartais turi riekšmingas pasekmes. Vakar šnekučiavomės apie novegų kalbą, kaip man sekėsi kalbėti pradžioje, atvykus į Bergeną. Prisiminiau, kaip aš nesupratau tos „paukščių kalbos" ir net neatskyriau vieno žodžio nuo kito vienam sakiny... Išties buvo baisi ta pradžia. Betgi po kelių mėnesių galvoje įvyko didis prašviesėjimas, ir, žinoma, ne be mano pačios didelių pastangų ir atkaklaus darbo. Paskui, kai pasiekiau kalbos lygį tokį, kur susikalbamu daugmaž visur, kur prireikia, ir skaitydama suprantu bent 70% teksto, atrodo, „užmigau ant laurų". Tenka prisipažinti, apsileidau mokymesi, pradinis pasirįžimas tobulėti sparčiai atsitraukė į antrą planą. Žinoma, į pasaulį beldėsi Vincentas, be to, tikrai neturėjau galimybės važinėti į kursus dėl darbų, o vėliau – ir dėl pasunkėjimo. Bet po vakarykščio mūsų pokalbio šiandien aš esu šviežiai užsidegusi norvegų kalbos mokymusi toliau. Tam yra internetas pradžiai, o toliau – į kursus. Duodu sau žodį čia, viešai (kad negalėčiau vėliau nusimuilinti) kasdien išmokti  nuo 5 iki 10 nereguliariųjų veiksmažodžių (jų yra netoli 200....ufff) formų (jos esti trys), bei atlikti užduotis internete, skiriant joms ne mažiau kaip 1 val per dieną.

Su tokiu pažadu neturėsiu kur trauktis. O į kursus turiu papulti dar šią vasarą. 

Belieka pasimelsti, kad ryžtas neišgaruotų  ir kad aplinkybės mano pasiryžimui būtų palankios J Beje, pradedu ne nuo rytoj, o nuo ŠIANDIEN. Jau pradėjau.

Jovaras šiandien lauke su kaimynėmis žaidžia mokyklą. Grįžęs pietų pasidalino įspūdžiais iš žaidimo. O aš prisiminiau savo vaikystę, kai savaitgaliui pas mane atvažiuodavo pusseserė, ir mudvi žaisdavome – mokyklą, parduotuvę, gal dar kažką, neprisimenu. Tik atsimenu, kad mokyklai visada reikia bent vienos mokytojos ir mažiausiai vienos mokinės. Taip kaip ir parduotuvei – pardavėjos ir pirkėjos. Ir labai gerai atsimenu, kad būti pirkėja ir mokine ne taip šaunu, kaip mokytoja ir pardavėja... Dar prisimenu, kad dažniausiai aš būdavau mokytoja ir pardavėja, pažadėjusi pusseserei (nujaučiu, kad ji ateis mane čia už tai apmėtyti pomidorais...), kad „kitą žaidimą" keisimės vietomis. Nežinau, ar dėl to, kad buvau vyresnė (8mėn), ar dėl to, kad buvau gera įtikinėtoja ar melagėlė, vistiek dažniau mokytoja ir pardavėja būdavau aš J Miela Viktorija, prašau man atleisti už tokį nedraugiškumą vaikystėj! Aš rimtai.