Prisiminiau, jog kažkada darytų atvirukų neparodžiau J Vieną išsiunčiau paštu nenufotografuotą. Bet abu gana panašūs, tad rodau tik antrąjį:

Vakar vakarienei Joninių proga iškepiau štai tokią pynę su aguonomis:

Tešla – elementarioji mielinė, tik įdėjau šiek tiek daugiau cukraus ir šį kartą aguonų nevyniojau kaip vyniotinio, o įbėriau maišant tešlą. Pynė buvo labai skani, valgėme dar šiltą, užsitepę sviestu J Dėl skubos kepdama neištepiau viršaus kiaušinio plakiniu... būtų buvusi dar gražesnė.

Taip jau būna, kad kai kepinys skanus (ar tai duona, ar pyragas ar sausainiai...), dingsta labai greit... Šiandien penktadienis, reiktų kažką iškepti vėl vakarui, ir savaitgaliui, bet fantazija mano truputį aprimus kepiniams jau J Na, dar iki vakaro gal pavyks ką sugalvoti arba kažko įsigeisti... O pietums bus čili sriuba su daaaauuug česnako.

Šiandien teko važiuoti tokiu gražiu turistiniu maršrutu (tik neilgą atkarpą). Pamačiau nediduką gyvūnėlį, liuoksintį į šalikelės uolą. Spėju, ten buvo kiaunė arba kažkas panašaus. Pirmą kartą čia mačiau tokį padarą. Man ir su briedžiais netekę susitikti kelyje. Čia netoli namų kartą esam matę stirnų šeimyną.

Nors sako, briedžių čia neretai pasitaiko. Ne visai mūsų kraštuos, bet tolėliau, pakeliui į Oslą – dažnai. O kitur, sako, briedžiai išvis aplink namus vaikštinėja. Ne veltui briedis – nacionalinis Norvegijos gyvūnas (kažkodėl norėtųsi rašyti "gyvulys" :). Čia galima įsigyt įvairiausių suvenyrų, puoštų briedžiais. Briedį Rudolfą ir aš išmokau daryti per praėjusias Kalėdas, darbe vykusiose Kalėdų dirbtuvėse. Štai tokie mano Rudolfiukai buvo:

Linkiu visiems gražaus savaitgalio, nesvarbu koks oras, svarbu, kokia nuotaika J