Vakar mokslo metų pabaigtuvėms vaikams buvo leista atsinešti saldumynų. Tad pasiryžau, susikaupiau ir prikepiau sausainių J Jovaras nunešė pavaišinti visus klasiokius ir mokytojas (savo mokytoją ir dar kokias 6 mokytojytes prailgintos grupės, kur būna po pamokų). Kadangi vaišes darė bendras (visi viskuo vaišino vieni kitus), tai Jovarui teko ragaut ir kitokių saldumynų. Visi patenkinti ir laimingi. O aš – irgi. Nes, nors atrodo gana sudėtingai, išties sausainiukai kepasi gana greit ir paprastai. Verta pasistengti vaikų šventėms, bent jau stalui papuošti J Receptas čia:

http://www.siauliaiplius.lt/main/turinys/inos_virtuvele/1/6620

Kadangi neturėjau gėlytės formalės, sukausi su širdele ir tiesiog apvalia formele. Bet, ko gero, kitą kartą dėsiu šiek tiek daugiau cukraus (na, bent keletą šaukštelių papildomai). Mano sausainėliai atrodė šitaip:

Dar įdedu vieną iš Jovaro plastelino darbelių. Jis skirtas močiutei J Kol kas – pasigrožėti foto, vėliau atiteks ir į rankas.

Jei kam nors kiltų klausimas, koks tai gyvūnas, tai – kupriukas J

Šiandien Joninės. Tikrai turėsime laužą vakare, gaila tik, kad nesutemsta pas mus, tai nebus taip labai įspūdinga.

Norvegai irgi švenčia Jonines, degina laužus. Ir žinoma, daro susiėjimus – vietinius mažesnius ir didesnius. Nesu tikra, ar jie ieško papračio žiedo, abejoju. Bet tuose savo suėjimuose atsineša grilines ir kepa dešreles. Va čia tai jau jų tikra tradicija, tik neaišku, kuriais laikais atsiradusi... Mūsų kaime turbūt irgi bus suėjimas su laužu, bet kažin, ar eisime, užteks mums savo laužo po langais... Man nelabai smagu buvo pernai tame suėjime, nes visi būriuojasi tokiom grupelėm, vaikai kaip išprotėję laksto aplink, o suaugę kepa dešreles, kalbasi. Jokios programos, jokių dainų. Na, tiesa, vyko vaikams kažkokia loterija, ir dalino saldainius... Bet aš to nelaikau programa. Pakalbėjo, padrybsojo, sudegė laužas ir išsivaikščiojo visi. Nesuprantu aš tokio buko laisvalaikio. Kita vertus, gal taip geriau, negu priigerti lietuviškai ir apvemti visus viešus kampus, o paskui "mėgautis" visiška "sekso laisve" kokiam nors Vingio parke iki paryčių... Fui. Na, bet tai tik mano subjektyvi nuomonė.

Aš visada stebiuosi norvegais dėl jų požiūrio į natūralumą, sveikatą, maistą ir pan. Čia nėra įprasta, kad vaikai kasdien gautų saldainius, bet jie gali valgyti saldumynus – džiovintus vaisius (populiariausios – razinos), duoną ar duoniukus, užteptus uogiene (tarsi tai jau ne saldumynas). Saldainius jie gauna savaitgaliais, didesnėm porcijom, ir tada kemša laimingi... Mokykloje uždrausta atsinešti priešpiečiams saldumynų, limonado ir net saldintos gaivos. Atseit, nesveika saldumynai kasdien. Bet per visas mažas ir dideles šventes jie griliuoja dešreles...arba valgo hotdogus... Man tai šitoks maistas atrodo labiau nesveikas, negu tie saldumynai. Bet jiems – ne. Tiek suaugusiųjų šventėse, tiek vaikų, ir žygiuose ir ekskursijose, labai populiaru tos grill dešrelės, ir dar su kečupu bei garstyčiomis... Aišku, kad vaikam patinka toks idiotiškas maistas. Bet kur čia vieta sveikatai, tai aš neįžvelgiu visiškai. Taip ir formuojami ydingi mitybos įpročiai. Net ir be tėvų valios. Beje, tėvų dauguma išaugę ant tų pačių šventinių grill dešrelių, tad jiems tai norma, ir net nekyla klausimas apie sveikatingumą... O visur kitur norvegai taip garsiai šaukia, kad sveika būti lauke, reikia daug aktyvios veiklos, ypač vaikams ir dirbantiems sėdimą darbą suaugusiems. Bet kad sveikatinimasis turėtų derėti ir su maistu, tai be šansų... Todėl man toks vienpusiškumas atrodo beviltiškai ir beprasmiškai. Judėti gerai, sutinku, bet kam kimšti į save visokį brudą? Lietuviška tradicija kepti šašlykus man atrodo priimtinesnė. Na, bent jau į mėsą labiau panašu, nei dešrelės.

Taigi, tikėtina, kad Jovaras užaugs čia neblogas dešrelių mylėtojas J Guodžia tik tai, kad limonadą vaikai geria tik per gimtadienius. O šiaip – vanduo jų geras draugas J