Vakar mano didžiausiai boružėlei suėjo 15 metų... Štai toks drugelis išskrido pas ją paštu, turėjo gauti jį vakar, bet nesu tikra, ar gavo.

Tai buvo pirmas Smiltės gimtadienis, kurį mudvi sutikome atskirai... Tai kažkaip keista, nes visus tuos 15 gimtadienių aš būdavau šalia. Tačiau laikas lekia, viskas keičiasi. Neliūdžiu, nes žinau, kad anksčiau ar vėliau visoms mamoms tenka tai patirti – vaikų gimtadienius atskirai.

Vakar Jovaras buvo dviejų savo klasiokų gimtadienyje. Jį šventė kažkokiam klube mieste. Dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad kaip beauklėtum pats savo vaiką ir ko jį bemokytum, aplinka ir visuomenė vistiek jį auklės savaip. Tai neišvengiama... Tame klube yra kažkokie lazeriniai šautuvai, kuriais vaikai, susiskirstę į dvi komandas, šaudo vieni į kitus... Va ir visas mano auklėjimas, kad šaudyti į žmones, net jei žaisliniu šautuvu, nevalia, nuėjo šuniui ant uodegos. Reikia šaudyti, ir kuo daugiau pataikai, tuo daugiau taškų gauna komanda, ir tuo daugiau prizų... Klausiausi grįžusio vaiko pasakojimų ir stengiausi nereaguoti niekaip.. Balsas vaiko toks užkimęs buvo, kad net paklausiau, nejau ten ir šaukti reikėjo... Pasirodo ne, tik jis sugebėjo suvalgyti 4 porcijas ledų. Porcijas, kur pats pasisemi tiek ledų kaušelių, kiek tau norisi. Hm. Taigi, buvo didelės porcijos. Paskutinės net neįveikė J Apžoriukas.

Beje, Jovaras, kaip dažnai pasitaiko, sveikas iš balių negrįžta J Vakar grįžo su guzu ant antakio. Pasirodo, buvo šaudoma tamsoje, ir dar kažkokios sienos stovėjo,  už kurių teko slėptis... Vienu žodžiu, Jovaras atsitrenkė į bičiulio laikomą šautuvą... Čia aš nevalingai prisiminiau jo draugo Linuko gimtadienį boulinge, kai Jovaras gavo kamuoliu į dantis. Ir dar vieną gimtadienį, kai Jovaras bėgdamas griuvo ir grįžo nubalnotais keliais... Et, kad tik jis užaugtų su galva ant pečių, kad ir apdaužyta J

Na, o aš vakar buvau tokiam mini egzamine norvegų kalbos, kurio rezultatais likau visai patenkinta. Teko rašyti, kalbėti ir atlikti keletą užduočių. Buvo vertinamas mano kalbos mokėjimo lygis, kad tinkamai paskirtų mane į tolesnio mokymosi grupę. Taigi, Lietuvoje buvau baigusi pirmąjį lygį. Per šį laiką Norvegijoje mokiausi tik savarankiškai, ir sėkmingai peršokau vieną laiptelį – vakar mane paskyrė jau į trečio lygio kursus. Pradėsiu turbūt nuo rugpjūčio vidurio. Tikiuosi iš savęs iki kursų dar geresnio pasirengimo: jau susiradau, kur internete toliau papildomai mokytis. Esu užsidegusi J J

Na, o dabar noriu grąžinti „skolą" už tas dienas, kai nerašiau dienoraščio (tiesiog nenorėjau arba neradau tam laiko). Per jas juk kepiau duoną J, tad pristatau

BATONAS

Šlakelis aliejaus (tik tiek, kad apsialiejuotų mentelė, maišanti tešlą)

1 a.š. druskos

2 a. š. cukraus

260ml pieno (mes naudojame 1,5% riebumo. Jei būtų riebesnis, siūlyčiau skiesti vandeniu)

2 v. š. rupių kvietinių miltų

2 v. š. manų kruopų

12 v.š. įprastų kvietinių miltų

1 a.š. džiovintų mielių

Papuošimui tinka aguonos ar sezamai, kuriuos reiktų užbarstyti, kai tešlą sumaišo, prieš kildinant. Aš įbėriau truputį saulėgrąžų dar maišant tešlą, nes man neikaip nepavyksta pagauti to laiko, kai tešlą pradeda kildinti... Vis nueinu kažką kita daryti ir pamirštu.

Šviesi duona su miežių miltais

Ši duonelė gimė atsitiktinai, kai netyčia nusipirkau parduotuvėje miltų, kurių dar nebuvau pirkus, ir nesupratau, ką reiškia norvegiškai pavadinimas. Tik radau, kad miltai tinka duonos kepiniams, tad ir nusipirkau. Namuose išverčiau nežinomą žodį ir paaiškėjo, kad tai miežių miltai J Duona išėjo šviesi, su rusvu tokiu atspalviu, ir tikrai labai skani. Skonis visai kitoks, nors miežinių miltų dėjau nedaug. Kitą kartą bandysiu įdėti kitokiomis proporcijomis miltus, ir žiūrėsiu, kas gausis.

Šlakelis aliejaus (tik tiek, kad apsialiejuotų mentelė, maišanti tešlą)

1 a.š. druskos

3 a. š. cukraus

260ml vandens

2 v. š. miežinių miltų

3 v. š. Sijotų ruginių miltų

11 v.š. įprastų kvietinių miltų

1 a.š. džiovintų mielių

Sauja saulėgrąžų.