Vis gaunu progų pasitikrinti savo kantrybę. Panašu, kad ji gerokai užgrūdinta per keletą paskutinių metų. Šiandien vežiau į parduotuvę pakeisti vieną prekę, nes ji nebeveikia. Turėjau čekį, viskas kaip reikia. Pasiteiravau kasoj, ką turiu daryt, kad gaučiau kitą tokią pat prekę. Vaikinas paskambino greitai telefonu, sužinojo, liepė eiti į kitą parduotuvės galą, prie informacijos, ten padaryti kasos čekio kopiją ir ten man turėjo apkeisti prekę. Kadangi turiu visur su savimi mažąjį palydovą Vincentą, nešiausi jį ant rankų. Nuėjome mudu prie informacijos. Pasakiau, ko noriu ir kad reikia padaryti čekio kopiją. Vaikinas (jau kitas) paprašė palaukti, kažkam šūktelėjęs, ko aš noriu, atseit, mane turėtų aptarnauti dar kitas žmogus. Priėjau prie to kito žmogaus, dirbančio būtent tame skyriuje su tomis prekėmis, dar kartą pasakiau, ko noriu. Jis liepė vėl man eiti prie informacijos ir laukti. Tada sugrįžo pabėgęs vyrukas ir dar viena darbuotoja atėjo drauge su juo. Girdžiu, kad abu kalbasi apie mano tos prekės keitimą. Bet juos stebėdama suvokiau, kad nė vienas tiksliai nežino, kaip turi įvykti tas grąžinimas... Laikau rankose Vincentą, kadangi atsisėsti nėra kur, reik stovėti. Tie, kas yra laikę maždaug 7 kg svorio judanti žmogiuką, supranta, koks tai „didelis džiaugsmas" rankoms ir nugarai... Na, bet viduje žinau, kad čia aš negaliu nieko paskubinti, tad turiu šarvuotis kantrybe. Man patiko tik, kad iš tiesų nesusinervinau. Buvo įdomu, kiek visa tai truks ir kaip baigsis... Taigi, netrukus atsirado dar viena mergina, pasakė tiems dviems, ką daryti: PADARYTI ČEKIO KOPIJĄ. Manęs kažkodėl jie nepaklausė. Pagaliau padarė kopiją, išmušė man naują čekį su 0,00 kaina, kad turėčiau kitai garantijai. Pasižiūrėjau į laikrodį. Prastovėjau ten lygiai 40min. Gerai, kad aš turiu laiko ir niekur neskubu... Galiausiai, nesupratau, kam reikėjo tos stebuklingos kopijos, nes senąjį čekio originalą jie pasiliko...

Beje, šioje šalyje esi priverstas dažnai atsidurti tokiose situacijose, kur nieko negali paskubinti, privalai kantriai išlaukti. Kantriai – reiškia, kad nėra prasmės nervintis iš viso, skubinti reikalą ar pan. Tiesiog nekreipt į nieką dėmesio ir laukti, kol galbūt kas nors įvyks. J Žinoma, tai labai daug ką sako apie darbuotojų nekompetentingumą. Tokią nekompetenciją sutinku čia daug kur, ne tik parduotuvėse, bet ir įvairios viešosiose įstaigose, su kuriomis yra tekę spręsti kokius nors klausimus. Kur bepasisuki, čia dažnai neišmanėliai „dirba" pusiau nutuokdami reikalą. Pradžioje tai labai nervino. Dabar aš pilnai suvokiu, kad deja, to pakeisti negaliu. Tad belieka tausot savo nervus ir keisti savo požiūrį J Nekreipiu dėmesio, jeigu kas nors kur nors stringa. Dažniausiai tenka laukti labai ilgai, ypač jei klausimai sprendžiami raštu. Bet gi išsisprendžia pagaliau...

Štai neseniai gavom laišką iš Bergeno menų mokyklos, kad Jovaras gauna vietą pas būgnų mokytoją. Pamokos vyks nuo rugpjūčio, jo mokykloje, po pamokų. Šią vietą užsisakėme dar pernai, lapkritį ar gruodį J Kantriai išlaukėme, nors ir kaip Jovaras norėjo paskubinti... neįmanoma. Taigi, Jovaras mokinsis būgnyti J

O štai su tiesiogine Jovaro mokytoja, nei su mokyklos pavaduotoja man susitarti nepavyko per 6 mėn. Dėl visai elementaraus dalyko – kad duotų man 2-os klasės anglų kalbos žodžius, kuriuos vaikai turi mokėti pagal programą, nes Jovaras juos praleido ir norėjau, kad išmoktume kartu namuose. Per 6 mėn į mokykla šiuo klausimu kreipiausi kokius 4 kartus žodžiu ir bent 3 – raštu. Ir visi žadėjo, kad išspręs... Bet taip ir neišsprendė. O spręsti tereikėjo paprastuoju būdu: atspausdinti antrokų anglų kalbos mokymo planą, kuriame tie visi žodžiai matyti. Sekretorės nesugebėjo. Pavaduotoja per daug užimta, nerado man laiko. Tiesioginė Jovaro mokytoja abejinga, nes jai nerūpi Jovaro pažanga (tuo įsitikinau ne kartą susidūrusi su ja ir kitais klausimais).

Tai va, kokioj pasakų šaly gyvename J Spėju, šitos istorijos patiks tiems, kurie visada girdi iš emigrantų: „oj kaip mums čia gerai, palyginus su jumis Lietuvoj" J Aš galvoju, kad nėra tobulų valstybių, kaip ir žmonių. Visos sistemos turi trūkumų. Tiesiog renkantis kur gyventi, lemia turbūt kiti, svarbesni dalykai, kuriuose sistema veikia puikiai, žymiai geriau nei Lietuvoje. Bet tai nereiškia, kad ten yra tobulas rojus. Tokių nebūna.