Vakar Vincentui sukako 10 mėnesių. Torto nebuvo, tik LABAI skanus obuolių pyragas su varške, kurį kepiau sekmadienį ir suvalgėme jį kartu su mūsų svečiais fotografais Daiva ir Vidmantu. Tiems, kas nemėgstat saldžiai, labai siūlau išbandyti svogūnų pyrago receptą.

Na, Vincentas gerokai ūgtelėjęs ir išlavėjęs. Gruodžio 4d. Išmoko užlipti ant fotelio. Sofa jam dar kiek per aukšta, bet treniruotis ant fotelio jam super patinka. Taigi, laiko mano rašymams lieka dar mažiau, nes Vincentas greitėja, o aš tai ne J Kad ir kaip norėčiau, yra darbai, kuriems tiesiog nesurandu laiko. Tad nusprendžiau nebesiplėšyti. Buvo didelis užimtumas besiruošiant mugėms, o dabar – besiruošiant šventėms. Kaip visada, yra žmonių, kuriuos labai noriu nustebinti savo rankomis sukurtomis mažomis dovanėlėmis. O kadangi pašto laukia didelis apkrovimas, norėčiau tą padaryti iki didžiojo siuntinių bumo.

Na, o elegantiškoji puošnioji Žiema ne tik nesitraukia iš mūsų kaimo, bet ir rodo visą savo galią. Nuo užvakar sniego pridrėbta netoli 30cm. Kątik mudu su Vincntu buvom lauke, nusikasėm takelį ir mašiną (jau beveik nesimatė jos gražios raudonos spalvos per sniego kupetą). Vos grįžom vidun, ėmė vėl snigti. Tas hipnotizuojantis snaigių sūkūrys... Eglių šakos taip apsunkusios nuo sniego, kad net linksta žemėn. Gražu, tikrai gražu. Nepasiant to, kad sunku klampoti, kad Jovaras spėjo pamesti naujutėlaites pirštines, o batus ir spec. kelnes peršlampa taip greit, kad kiti nespėja išdžiūti. Netgi nepasiant to, kad teko užsakyti naujutėlaites padangas mašinai, kitaip mūsų kalnelio neįveiksi. Vistiek nuostabiai graži ta Žiema. Jei spustles šaltukas, gal ir ežeras užšals, suteikdamas dar daugiau galimybių pramogauti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Linkiu visiems TIKROS Žiemos sulaukti iki Kalėdų!J