Vakar mums visiems buvo DIDELĖ diena J Vincentui sukako metukai.

Na, bet rytą pradėjom pamaldom, kaip visad sekmadieniais. Šį kartą dalyvavom ekumeninėse pamaldose (ekumenizmas – tai siekimas suartinti skirtingas religijas) Åsanės bažnyčioje. Kaip tik joje neseniai pradėjau lankyti mišrų chorą – vokalinį ansamblį. Vakar man buvo pirmasis koncertas. Kadangi prieš jį spėjau nueiti tik į 2 repeticijas, man dainuoti buvo gana sudėtinga. Realiai mokėjau tik 3 giesmes. O dainavom/giedojom gal kokias 9... Taigi kitas teko skaityti iš natų ekspromtu, pasikliaujant iš abiejų pusių dainuojančiom „kaimynėm" J Bet patyrimas man išties įspūdingas, vietomis traukiau pilnu balsu. O tie, kas dainavę choruose, supranta, koks tai malonumas, kai atrodo, kad ne tik balsas skamba, bet visa dūšia J Beje, ansamblis nedidukas, vos 12 žmonių. Kaip dažniausiai būna, sopranų daugiausia, altai esam tik 3. Dar po du bosus ir tenorus. Tad kiekvieno balso skambėjimas gana svarbus. Pro šalį pradainuot nevalia.

Savaime suprantama, šeimyna atvažiavo manęs klausytis. Oras buvo gana baisus – labai stiprus vėjas, didelė pūga, kelias nebuvo nuvalytas, slidu. Pakeliui į pamaldas įvyko mažas susidūrimas su pakelės stulpu L Susidūrimas nedidelis, mašina tiesiog nuslydo ir atsirėmė, bet apgadinimai gana žymūs ir gausūs – priekiui ir šonui...

Na, bet kam nepasitaiko. Svarbu, visi sveiki. O šventinės nuotaikos tai nesugadino.

Po pamaldų ruošėmės svečiams, sukausi virtuvėj. O vakarą praleidome malonioj draugijoj. Žvakute ant torto Vincentas ne itin susidomėjo, mielai būtų rankytėmis tortą paminkęs J Paragavo kasnį ir išspjovė. Bet ne dėl to, kad neskanu, o kad mums daugiau liktų J Tortą tradiciškai dariau medaus, kaip visiems savo vaikučiams pirmųjų gimtadienių proga. Didysis brolis Jovaras visą dieną Vincuką linksmino, žaidė su juo, tad ir žvakutę padėjo užpūsti.

Gavome daug sveikinimų ir gražių palinkėjimų iš Lietuvos. Sakom labai ačiū močiutei Birutei, kitoms močiutėms ir tetoms, dėdei ir pusbroliams/pussesrėms ir labai labai – savo gerajam krikšto tėčiui!

Na, bet šventės ateina ir praeina. Mums lieka kasdienybė. Joje sukamės toliau, tobulėjame, augame. Rytoj važiuosim atsižymėti pas daktarą, svertis ir matuotis. Man pačiai dar vis keista, kad Vincentui JAU metukai. Labai labai greitai tie metai pralėkė. Na, tikrai per greitai. Belieka man bandyt prisitaikyti prie tempo...