Nemėgstu, kai žmonės skaito svetimus laiškus. Manau, kad jie negerbia ne tik kito, bet ir savęs. Manau, kad jie nesugeba gyventi savo gyvenimo, todėl jiems labai rūpi KITŲ gyvenimai. Aš nenorėčiau niekada pasiekti būseną, kuri verstų mane šitaip pasielgti - laužyti kito žmogaus privatumą, laisvę turėti asmeninius, gal net intymius, jausmus, žodžius ir t.t. Bet vis dėlto, kad ir kaip man nemalonu, kai kažkas šitaip elgiasi, stengiuosi nesiimti vertintojos ir teisėjos vaidmens. Atleidžiu ir paleidžiu. Tokiu būdu ir save išlaisvinu nuo to, kuris mėgina gyventi mano gyvenimą, braudamasis į ten, kur ne jo.

Šiandienos trumpa evangelija ir jos komentaras labai suprantami ir gerai apibūdina mūsų žmogiškosios esybės prigimtį, troškimus žinoti, kontroliuoti, valdyti, vertinti, teisti. O man taip norėtųsi nuo viso šito tiesiog išsilaisvint...