Sunday, 2017-11-19, 1:26 PM
Logged in as Guest | Group "Guests" | RSS

IEVA GALLERY


Publisher

Main » Articles » 2012 DIENORAŠTIS/DIARY/DAGBOK » sausis/januar

Futbolo turnyras. Vaikų pasiekimai. Sausio 23d.

Praeitą trečiadienį pas mus užsuko nekviestas svečias – kažkoks slogos virusas.. Išvertė iš koto mus visus paeiliui. Laimė, kad tik po 3 dienas kiekvienam teko, ir be temperatūros, kažkoks trumpalaikis slogutis. Mudu su Vincentu ir apsirgom, ir atsigavome paskutiniai – tik vakar pavakarin. Tikra laimė vėl laisvai kvėpuoti ir norėti ką nors nuveikt, ne tik gulėti be jėgų. 

Na, o vakar vakare mudu su Jovaru turėjome įspūdingų išgyvenimų. Vyko vietinis vaikų futbolo taurės turnyras (Frende cup). Jovaro komandos rėmėja draudimo bendrovė (Frende) jį organizavo, tad mums, vaikų tėvams, teko ir šiek tiek darbo: turėjome visi pakaitomis dirbti užkandžių kioske: renginio dalyviams pardavinėti hot-dog‘us, limonadą, kavą, saldumynus. O kadangi renginys didžiulis, žmonių masė, tad ir veikti tikrai buvo ką. Bet man LABAI patiko J Toks smagus šurmulys, greitas veiksmas. Renginys vyko didžiulėje sporto halėje. Joje per visą plotą yra futbolo aikštė, šalia pagalbinės patalpos – kontora, rubinės, na ir minėtasis kioskas bei šalia jo - salė su stalais ir kėdėmis, kur valgoma.

Halės didžioji futbolo aikštė buvo padalyta į 6 vaikiškas aikštes (išilgai pusiau ir dar skersai į tris dalis), ir jose visose visą dieną vyko daugybė rungtynių. Vaikai suskirstyti pagal amžių – nuo pirmokų iki ketvirtokų. Tad Jovaro bendraamžiai žaidė paskutiniame etape, vakare nuo 17 iki 20.30val, ketverias rungtynes.  Jovaras žaidė dvejose iš kturių rungtynių. Kaip pats ir sakė kažkada, jis yra vartininkas... Ir iš tiesų jam šita pozicija super tinka, mačiau savo akimis.

Jovaro komanda silpnoka. Berniukai nesusižaidę, atakuoja silpnai ir retai. Priešininkų komandos žymiai stipresnės, tad pagrinde vyko vartų gynimas, o ne puolimas. Taigi, Jovarui teko didelė dalis atsakomybės ir darbo... Suskaičiavau, kad maždaug iš 12 atakų Jovaras atmušė 6-7 kamuolius, tačiau 5 įvarčius praleido (abiejose rungtynėse po 5). Vistiek jis vartuose arodė šauniai ir susilaukė publikos simpatijų J Na, publika – abiejų komandų tėveliai. Tad aišku, gyrėme vieni kitų vaikus. Iš tikrųjų jie šaunuoliai, laksto po ta aikštę, raudonais skruostais, rimti tokie J Teisėjauja taip pat vaikai – kiek vyresni, gal 13-14 metų berniukai. Mūsiškiai visas ketverias rungtynes pralošė, bet nepasakyčiau, kad buvo nusiminusių. Prizus – taures – gavo visi dalyviai. O kad rezultatai buvo 1:6 arba 2:5, tai jau nieko nepadarysi. Kitos komandos treniruojasi du kartus per savaitę, arba turi po vieną LABAI gerą žaidėją. Na, o mūsiškiai silpnoki. Man buvo juokinga, kad Jovaras taip toli spiria kamuolį iš vartų – per visą aikštę nuskrieja, vos ne į kitus vartus J Jiems dar reikia gerokai treniruotis, siekiant geresnių rezultatų. Bet, kaip sako Jovaras – futbolą turi būti smagu žaisti. O pralaimėti vistiek kažkam tenka, tad visai nėra ko krimstis. Manau, tokia „motyvacija" nelabai motyvuoja laimėjimui. Bet, kita vertus, bent jau nėra raudančių dėl pralaimėjimo ir nusiviliančių savimi. O mūsų svetainėje ant židinio puikuojasi nauja puošmena – gautoji futbolo taurė – sportbatis, spiriantis kamuolį J

 

Keletas nuotraukų, deja, ne kažin kokios kokybės – iš vakarykščio žaidimo.

 

Na, o kol Jovaras siekia aukštumų futbolo vartuose, jo didžioji sesė trina suolą Anglijos katalikiškoj mokykloj, ir, beje, visai sėkmingai – neseniai gavau jos rudens semestro egzaminų rezultatus. Turiu pasidžiaugti – šaunuolė ji. Ateinantis pavasario semestras atneš dar daugiau iššūkių, bet tikiuosi, ji juos sutiks drąsiai ir suvirškins sėkmingai.

Tuo tarpu mažasis Vincentas nė trupučio neatsilieka nuo dičkių tobulėjimo laipteliuose. Jis vis drąsiau mokosi vaikščioti, vedamas už vienos rankos jau visai neblogai žingsniuoja, o kartais pradžiugina mus visus savo keliais nedrąsiais savarankiškais žingsneliais J Dantuką auginasi jau trečią, puikiai užlipa ir nulipa nuo sofos, fotelio. Moka triukšmingai mėtyti daiktus, daugybę kartų kantriai įjungti ir vėl išjungti šviesą, burbuliuodamas pasakoja visokias istorijas (patys kalti, kad nesuprantam...) ir su džiaugsmu pasitinka kiekvieną dieną.

Jau paruošiau gimtadienio kvietimus Vincento svečiams, ir torto receptą jau numačiau. Dabar džiaugiamės žiemos baltumu ir tikimės, kad iki vasario 5-tosios ji nepabėgs iš mūsų kiemo J

Category: sausis/januar | Added by: ievagallery (2012-01-23)
Views: 417 | Tags: frende cup, Åsane Oter, futbolas | Rating: 0.0/0
Total comments: 0
Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]



Total online: 1
Guests: 1
Users: 0

free counters
Entries archive