Kol kepa pietūs – kugelis su smulkinta kepta šonine čenakų puodeliuose – aš gurgiančiu pilvu nutariau parašyti. Apie rinkimąsi iš dviejų alternatyvų. Tai visada nelengva. Stengiuosi sudėti pliusus ir minusus, argumentuoti vienokį ar kitokį sprendimo pasirinkimą. Vis dėlto galvoju, kad pasirinkus kažką vieną iš dviejų vistiek kažkas nukenčia. Na, kažkas turi būti paaukota, kažko atsisakoma. Ir net tai žinodama, kažkaip kankinuosi. Bet juk taip dažnai papuolam į situacijas, kai reikia rinktis viena ar kita.. Kartais tie pasirinkimai įvyksta greit ir neskausmingai, o kartais – sunkiai. Blogiausia, kad alternatyvos beveik niekad neduoda laiko tiek, kiek galbūt jo reikėtų. Ir situacijos pilnai įvertinti nesugebi iš anksto, nes gi negali numatyti ateities – pasirinkimo padarinių...

Bandau dar kartą dėlioti prioritetus, savo siekiamus tikslus.. Kad atmetusi vieną iš alternatyvų, galėčiau bent jau pasakyti sau, kad tuo momentu tai buvo geriausias sprendimas.

Brač, kaip nepatinka man tai, o dar pačioj metų pradžioj. Ir dar gurgiančiu pilvu...