Būna dienų, kai atsibundu nenorėdama pabusti (nes Vincukui jau kelintą naktį iš eilės kalasi dantukas ir niekaip neprasikala...). Šliaužioju tada ilgiausiai namuose su chalatu, tokiu šiltutėliu, paguodžiančiai minkštu (nes tikrasis guodėjas šiuo metu išvykęs) ir darau tik tai, kas būtiniausia (pvz. pusryčiai vaikams ir rytinė kavos dozė sau) . Darau be jokio įkvėpimo...O tam yra daugiau priežasčių, ne tik tos, kurias jau išvardijau.

Nes už lango antros savaitės lietum į visus pašalius smelkiasi ruduo, merkdamas taip kiaurai, kad po truputį ta šlapuma prasiskverbia ir pro namo sienas...

Nes jaučiuosi pavargusi nuo rutinos trajektorija namai-darželis-namai-darbas-parduotuvė-darželis-namai...

Nes jaučiuosi pasiilgus. Tie, kurių pasiilgau, žino...

Nes neberandu laiko sau mieliems užsiėmimams, prikeliančiams mane iš tokio snūdo ir apatijos...

Na, dar kiek padūsausiu ir pavardysiu, tai žiūrėk, ir depresija pasidarys.

Bet žinot ką darau tokiom niūriom dienom? Ogi griebiuosi visko, kas bent kiek mano širdelę gaivina. Vienas iš tokių mano ritualų yra arbatos gėrimas. Skani arbata iš gražaus puodelio. Štai šiandien tik gerokai įdienojus sugebėjau sau tai leisti po visų pareigų ir rūpesčių. Aš turiu tokią ypatingo skonio ajurvedinę arbatą moterims (turime analogišką ir vyrams, tik tie mano vyrai žymiai rečiau patiria poreikį arbatos ritualui, negu aš). Na o man tokioms progoms kaip šiandien, ji labiausiai tinka. Joje yra imbiero, cinamono, apelsinų žievelių, daug įvairių žolynėlių, dar citrinžolės ir juodųjų pipirų. Ir toji kombinacija mane kažkaip teigiamai veikia iš vidaus. Arba tai tiesiog geras sveikas palcebas. Dar uždegu vieną mažytę žvakutę. Kartais renkuosi kvepiančią cinamonu. Retsykiais, jei būnu viena namuose, įsijungiu savo mėgstamą CD. Bet tai visai nebūtina arbatos terapijai. Būtinesnė yra ramuma ir truputį sustabdytas laikas. Dėl savęs.

Aš imu tokį gražų oranžinį puodelį su lėkštute (dovanotą mielų eks kolegų), jei noriu būti tonizuota. Arba tokį dar gražesnį, mylimo dovanotą, puodelį su labai tylia gėlele, jei noriu paskęsti prisiminimuose. Arbatos žoleles dedu į tokį mažutį metalinį tinklelį, burbuliuką. Jis su grandinėle, o kitame jos gale mažutėlis arbatinukas. Kai pripilu puodelį vandens, tas tinklelis su žolelėmis mirksta, o kad arbata geriau susimaišytų, imu tą mini arbatinuką ir ramiai suku burbuliuką su arbatžolėmis puoduke. Tas tylus skimbčiojimas į puodelio kraštus labai ramina.. Šiemet atostogaudama Lietuvoj prisirinkau nemažai žolelių arbatoms ir uogų. Sudžiovinau žemuogių, mėlynių, aviečių, laikau dabar jas supylusi mažoj metalinėj dėželėj. Ir kelios uogos visada paskanina mano ritualinę arbatą. Apskritai, tą dėžutę su uogomis laikau virtuvėj pasiekiamiausioje vietoje, ir pasakysiu tiesą, dažnokai ją atidarau vien tam, kad įkvėpčiau tikrojo miško aromato... Kvapas toks nenusakomai skanus, laukinis. Man patinka tokiomis akimirkomis sustoti laike ir prisiminti. Puodelio istoriją, uogų istoriją, galbūt savo kokį nors išgyvenimą ar kažkieno mielą žvilgsnį, ar juoką. Tos visos mažos istorijos yra kartu ir labai ilgos, labai visko daug pilnos. Mažų gyvenimo momentų, akimirksnio fotografijų.

Šiandien popiet, kai atsigėriau savo ritualinės arbatos, atėjo įkvėpimas veikti. Tad pradėjau siūti dar vieną meškį. Noriu išmokti technikos, be to, noriu turėti dar vieną švelnų padarą namuose. Šitas meškis turėtų būti Jovarui. Jis didesnis. Ir jau beveik lengviau su juo sekas, nei su pirmuoju... Taigi, po arbatos atėjo ne tik meškinis įkvėpimas, bet ir ant saldumo patraukė. O kadangi grietinėlės plakimui beveik visada mūsų šaldytuve yra, tai norėjosi vėlgi išbandyti tai, ko dar nesam bandę. Pradžioj manėm kept keksiukus. Bet su Jovaru susiginčijom dėl tešlos. Tad beliko rinktis kitą receptą. Kepėme vaflius ir pripildėm juos plakta grietinėle. Paskaninom naminėm serbentų sultim.. Mmmmm  kokia skanybė, netikit? Užsimerkit ir paragaukit. Arba atsukite savo atminties filmuką, sustabdykit kadrą, kuriame kažką tokio valgėt... Ir tegu Jums tai būna saldi šeštadienio dovana sau.

Na, o mes vaflių prikepėm daugiau. Bus rytojaus sugrįžtuvėms ir šiaip sekmadieniui. Paskutiniam šių metų vasaros sekmadieniui.