Vakar, balandžio 1-ąją, turėjom įspūdingą Verbų sekmadienį. Nuo pat ryto man pavyko sėkmingai "prigauti" sumeluojant tris kartus. Pati buvau pagauta tik kartą. Bet įspūdingiausia ne dėl melų ir net ne dėl verbų. Jos šiuose kraštuose - bruknių šakos. Tai mes, lietuviai, vis paskabome kadagių, tujų, beržo šakelių. Bet bažnyčioje jų "nekrapina" kaip mums priprasta. o tik šiaip palaimina, "iš tolo". Jei nori, gali pats pasikrapint po mišių. Mišios buvo ilgos ir sunkios. Visą laiką ganaiu Vincentą po bažnyčią. Jam viskas įdomu, minia žmonių jo nebaido, gražios skulptūros jam, lempos, ir giedojimas. Toks aktyvus dalyvis, kad mamai nebeteko nei pasimelsti, nei susikaupti. Na, ką darysi, toks laikas. Išaugsim.

Popiet turėjom įdomesnį įvykį - asmeninę/šeimyninę fotosesiją svečiuose pas Daivą ir Vidmantą Goldbergus. (jų svetainės adresas spekto.lt)

Vincentą paveiksluoti buvo dar sudėtingiau nei suturėti mišiose :) Kad jis stovėtų, sėdėtų ar bent jau neišbėgtų iš fotografavimo zonos, turėjom nertis iš kailio, linksminti, rodyti kažką ir t.t. Jovarui fotografavimas visad asocijuojasi su maivymusi. Nemažai gražių nuotraukų, kur mudu su Vincentu šypsomės, bus "pagadinta" Jovaro vaipymusi... Na, ką darysi, išaugs :) Dabar nekantraudami lauksim rezultatų. Pozavome apie 1,5val. Po to jaučiausi kaip po gero maratono. Fotografavo Daiva, tai manau, ji jautėsi kaip po dviejų maratonų, mus besimaivančius begaudydama :)

Ačiū fotografams, ir ypač Daivai, už smagų ir turiningą sekmadienį!!!

Na o šiandien Vincentas miegojo ilgiau nei įprasta, atsibudo visas patenkintas, pilnom kelnėm miegučio. Broliui atostogos, tad rytas prasidėjo dainomis kartu su PlayStasion. Dainavimas į mikrofoną, panašus į karaokė - vienintelis, mano akimis, prasmingas to PlayStasion užsiėmimas. Jovaras baubia meškiuko balsu, bet svarbu, kad noriai, ir dar gauna taškų už tas pastangas. Vincentas trepsi aplinkui ir vis taikosi atimti mikrofoną. Nemanykit, kad jis skriaudžiamas - tikrai ne. Jam duodam kitą, nepajungtą mikrofoną. Bet jis jį meta ir reikalauja to, į kurį dainuojama...

Panašu, kad turėsim smagią atostogų savaitę. Broliukai laukia sesės atvažiuojant, o sesė skaičiuoja dienas iki kelionės. Mama pasiilgo jausmo, kai visi vaikai vienoj krūvoj, šalia... Kai bet kurį gali priglausti, pamyluoti, pabarti, jei reikia...Na, turėkim kantrybės, laikas juk lekia šuoliais.

Visiems gražios savaitės ir tegu ta Žiema nešdinasi atgal į šiaurę!