I dag hadde vi en tur til Geitanuken på Morvik. Været var nydelig. Lyseblå himmelen og dypblå fjorden... Det er for vanskelig å legge alle emosjoner og alt rommet i et bilde. Vi tok mange bilder av de eldre barna mine. Jeg lå på en varm stein helt avslappet og nøt dagen! Endelig følte jeg våren :) La den bli værende så deilig lengre :)
Smiltė, žinoma, pozavo - daug. O aš fotografavau visais rakursais. Ir vis dėlto fotografijos net trečdalio įspūdžio neperteikia... Juk erdvės neįmanoma įrėminti į nuotrauką... O ką jau kalbėt apie emocijas. Gulėjau ant šilto akmens saulėje ir mėgavausi... Niekas nezyzė aplinkui ko nors prašydamas, tiesiog buvau tylumoj, paukščių čirškėjime. Pajutau pavasarį. Noriu, kad jis būtų ilgesnis ir toks pat gražus.
Keletas fotografijų. Mūsų kalnų ožiukas Jovaras, aišku, pirmas pasiekė viršukalnę. Geitanuken (tariama Jeiteniuken) Kalno aukštis tik 305m, tad užlipti nebuvo sunku, netgi per lengva. Todėl įkopėme į tris atskiras kalno viršukalnes, gerokai pavaikštinėjome ant paties kalno. Ten pilna takų ir daug žmonių buvo šiandien.
| 
