Niekur NIEKUR yra ne teritorija, o skylė tarp dviejų žodžių, spraga tarp širdies dūžių, trumpas mirksnis, kai susiliečia blakstienos, kad akių obuoliai neperdžiūtų nuo spiginančios tikrovės. NIEKUR neprasideda ir nesibaigia, neturi jokių apybrėžų, nepasiduoda apibūdinimams, bet zvimbia paausyje lyg bitė milžinė, didesnė už tūkstantį galaktikų. NIEKUR įkrentu, kai saldžiai trokštu išnykti, arba smaugiama pavasario grožio karčiau nei karčiai bijau mirti. Jurga Ivanauskaitė
|