Ruduo – derliaus nuėmimo metas. Kalbėsiu apie rankdarbius. Kasmet sausį išsikeliu sau tam tikrus tikslus, ką norėčiau per metus sukurti (pasiūti, iškirpti, numegzti ir pan). Neturiu konkretaus plano, tik dažniausiai – norą išbandyti kažką nauja, pasidomėti kokia nors nauja technika ir pan.

Rudenį dažniausiai užplūsta noras įsivertinti J Aišku, kad kažką naujo atrandu kiekvieną kartą. Bent jau pabandau, net jei nepavyksta (pvz, esu daug darbo, laiko ir jėgų atidavusi mozaikai, kai dar gyvenau Lietuvoje). Tačiau ji visiškai nepavyko, todėl taip ir liko nepažintu džiaugsmu...

Tačiau yra rankdarbių, kurie mane pagauna, įtraukia, ir aš jais truputį susergu. Šiemet mano „atradimas" yra lėlės ir žaisliukai (megzti). Žaislai, tiesa, taip neužkabino, kaip kad tos Valdorfo lėlės... Jaučiu, kad jos ir liks tokiu mielu užsiėmimu man, kaip kad yra mezgimas jau daug metų.

Taigi, šiandien jau seniai žadėta parodyti viena iš naujų lėlyčių – berniukas. Gal dėl to, kad taip ilgai jis gulėjo pasiūtas ir neaprengtas, turbūt praradau su juo ryšį ir negaliu sugalvoti jam vardo. Berniukas kimštas nedažytu vilnos karšiniu. Drabužėliai – vilnoniai ir medvilniniai (apatiniai). Plaukučiai – irgi vilna, merino, skirta kūdikiams, taigi, šukuosena tikrai švelnutė J Beje, siuvant šią lėlytę man labiausiai patiko daryti plaukus. Neklauskit, kiek tai užtruko (tikrai daug vakarų), bet rezultatas man pačiai labai gražus.

Būsiu dėkinga, jei Jums bežiūrint kils idėjų, kaip gi pavadinti šį berniukėlį.

Dažniausiai mano darbeliai turi vardus (net ir ne lėlės). Ir dažniausiai tuos vardus jie įgauna spontaniškai – jiems randantis aš juos tiek iščiupinėju, išglostau – tiek rankomis, tiek mintimis – kad vardas pats įsiprašo. Šį kartą, kaip bebūtų, vardukas neatėjo. Bet gal todėl, kad berniukėlį siuvau šiaip sau, t.y. jis dar neturi šeimininko(ės).

Taigi, šis berniukas ieško naujų namų. Jei neras, teks jam keliauti į Kalėdinę mugę. Bet kuriuo atveju, jam reikia vardo. Tad labai lauksiu Jūsų pasiūlymų, kuriuos galite rašyti komentaruose.