Šiandien noriu pasakyti tik tiek. Ne todėl, kad nesinori rašyti. O todėl, kad tai, ką noriu pasakyt, jau esu užrašiusi.

***

Smelkiesi į mane baltu orchidėjos ilgesiu,

Užpildai mintis nepamatuojamu nuolankumu...

Kibiu kadagiu įkrenti į širdį. Negrįžtamai.

Ribas mano prapleti iš rytų į vakarus...

Beprotybė - tik aidas tolumoj, mano prietemoje.

Amžinumas ir Laikinumas, rankomis susikibę, dideliais žingsniais ateina...

Mano kontūras tavo šviesoje tampa aiškus ir ryškus.