Man patinka anekdotai. Tik viena bėda - aš jų nesugebu įsiminti, tad tenka skaityt vis tuos pačius (ir juoktis). Bet kartais pradedu dieną atsidarydama internete kokį juokų ar anekdotų puslapį. Ne šiandien.

Šį rytą pradėjau su "bernardinais" - buvo pora naujų įdomių straipsnių. Vienas iš jų - apie išsiskyrusiųjų sielovados centrą "Bendrakeleiviai". Kažkada teko ir man laimė dalyvauti išsiskyrusiųjų sielovados grupėje. Ten ne tik sutikau daug nuostabių žmonių, kurie, nors ir netapo labai artimais draugais, drįstu sakyti, tapo broliais ir sesėmis Kristuje, su kuriais visada gera susitikti, ir kurie kartais už mane meldžiasi, o kartais - aš už juos. Tai, ką aš patyriau "Bendrakeleiviuose" galiu pavadinti tam tikru sielos randų užgydymu. Radau daugybė atsakymų sau, taip pat man kilo begalė naujų klausimų. ‎Manau, kad tokios ir panašios programos Lietuvoje verkiant reikalingos, ypač provincijose. Jos padeda ne pasiūlydamos kokį nors unikalų populiarų masinį receptą skyryboms įveikti, bet tiesiog padeda išgyventi skausmą, jame surasti save ir paskatina kurti save iš naujo, o kartu - ir savo naują gyvenimą. 

Skyrybos yra didelis, visaapimantis, griaunantis ir žlugdantis išgyvenimas, paliečiantis tiek suaugusius, tiek vaikus. Tačiau ir jis yra išgyvenamas. Tik tam reikia daug laiko, ir žinoma, daug darbo su savimi. Šiandien galiu pasakyti, kad man pačiai įveikti skyrybų skausmą prireikė praktiškai 7 metų. O kartais tas skausmas vėl ir vėl grįžta. Tiesa, jau be griovimo jėgos ir kitais pavidalais. Norėčiau padrąsinti tuos, kurie tai išgyvenate (remiantis statistika, Lietuvoje skiriasi 50% šeimų, tad spėju, jog maždaug pusė šio dienoraščio skaitytojų yra vienaip ar kitaip susidurę su skyrybų skausmu - savo tėvų, savo ar savo vaikų šeimose) - ieškoti savitarpio pagalbos grupių. Galbūt jos veikia kažkur, tik jūs dar nežinote kur. Galbūt jos teikia pagalbą ne tik išsiskyrusiems, bet ir kitokias krizes išgyvenantiems žmonėms. Išdrįskite patikėti, jog "Kad ir kas su manimi nutiktų, visada dar lieku aš pats, besąlygiškai vertinga būtybė, sukurta iš meilės pagal Dievo atvaizdą ir panašumą." (Elvyra K.)

Grįžtant prie anekdotų ir linksmų posakių - juose visada yra dalis tiesos. Nes jie paprastai kyla iš liaudies, su savo išgyvenimais, skausmais, praradimais. Juokelis, tinkantis šiandien čia: