Štai dar viena rugsėjo savaitė baigėsi. Man ji buvo pilna įvykių, veiklų - nuo pat pirmadienio ryto iki šio vakaro. Tiesą sakant, maniau jau šiandien neberašyti dienoraščio, nes sekmadienis yra ta diena, kai jis mažiausiai sakitomas. Bet kadangi rytoj ateina kitas pirmadienis, ir, duos Dievas, visa vėl visko pilna savaitė, tad nusprendžiau, kad geriau parašysiu šiandien, nes turiu šiek tiek laiko, nes nežinia kaip ir ką spėsiu šalia visų savo įsipareigojimų ir darbų ateinančią savaitę.

Rašyti šiandien daug neketinu. Tik parodysiu Jums dar vieną mūsų namų gyventoją - šį kartą moteriškaitę :) - dar vieną ekologišką žaisliuką Vincentui - Kiškutę Zosę.

Tai pirmasis mano megztas žaisliukas. Tokį kiškutį matėme svečiuose pas vieną mielą tetulytę mezgėją iš mezgėjų klubo, kuriam vis dar priklausome mudu su Vincentu. Žaislas visai neypatingas, bet jam tikrai tinka žodis "mielas".  Kadangi tai pirmas toks mano mezginys, padariau vieną esminę klaidą pasirinkdama siūlus - mezgiau iš merino vilnos, bet ji akivaizdžiai per plona žaisliukui. Tačiau tai pamačiau tik tuomet, kai jį prikimšau susiuvusi...Tad šiek tiek nusivyliau rezultatu. Na, bet ką darysi - gyveni ir mokaisi. Gavau dar keletą megztų žaislų schemų, tad tikiuosi, gims dar vienas kitas žaislas vaikams. Jei paklausite - ar Vincentas žaidžia su tais skudurinukais, kuriuos jam siuvu, mezgu? Atsakysiu - taip. Tai nėra tie žaislai, kurie labai ilgai išlaiko jo dėmesį, vis dėlto jis su jais savotiškai žaidžia, ypač kai būna pavargęs nuo įspūdžių, barškančių žaislų ir pan. Tada pasiima Motiejuką, peša jam plaukus (gerai, kad ševeliūra labai tanki, greit nenupliks), tampo Zosę už ausų arba maskatuoja. Visi šie žaislai kimšti natūralia nedažyta vilna, siūti/megzti iš medvilnės ir vilnos, tad juos galima ir burnon įsidėti, jei tik norisi. Kartais taip ir daro Vincentas (ypač mėgsta šuniuko uodegytę). Šie naminiai žaislai turi savyje kažką, kas sukelia jam džiaugsmą - kai juos parodau, Vincentas iškart nusišypso, tiesia rankutes, ima, glaudžia juos. Nesvarbu, kad numeta po kelių minučių. Tikiuosi, kad paūgėjęs žaisliukais žais dar dažniau ir mieliau.

Manau, kiekviena mama gali pasiūti ar numegzti nors vieną žaislą savo vaikui. Tokie žaislai tikrai turi savyje kai ką, ko negali turėti joks pirktas žaislas - mamos meilę :)  Manai, kad nemoki nei mezgti nei siūti? Netiesa. Net pati "negražiausia" skudurinė mamos siūta lėlytė gali tapti pačia mylimiausia vaikučiui. Ir esu tikra, kad "barbių era" kada nors baigsis.