Tuesday, 2018-12-18, 9:05 PM
Logged in as Guest | Group "Guests" | RSS

IEVA GALLERY


Publisher

Main » Articles » 2011 dienoraštis/diary2011/dagbok2011 » lapritis/november

Artėja Kalėdų karštinė. Bandau jai atsispirti. Lapkričio 14d.
Šiandien elektroniniu paštu gavau IKEA parduotuvės kvietimą apsipirkti. IKEA - tai švedų gigantas, parduodantis "viską namams". Ir dar viską pigiai. Tai iš tiesų nieko blogo, prekės vidutiniškos kokybės už gerą kainą. Bet norėjau parašyt ne apie tai. Perskaičiau vos vieną antraštę ir eilinį kartą supratau, kad kalėdos - tokios, kokios yra įprastos daugeliui - jau čia. Antraštės reklaminiuose parduotuvių bukletuose ne kviečia, o klykte klykia apie nuolaidas. Bet kvailiausios būna maždaug tokio turinio: " per kalėdas sulauksi daugybės draugų. Ar turėsi pakankamai visko, ko reikia, kad juos tinkamai priimtumei? Jei tau trŪksta.......(čia vardijamos n nereikšmingų prekių, be kurių tu ir aš turėtume tiesiog numirti)... ateik pas mus ir nusipirk!" Negaliu pakęsti tos kalėdinės karštinės, kuri atsiduoda bepročių siūlymų ir dar didesnių bepročių nesugebėjimu atsispirti. Iš principo neperku ir neketinu pirkti jokių kalėdinių baisuoklių: masinės gamybos stebuklus nešančių nykštukų, seneliukų, besmegenių, žvakių ir servetėlių pagal to sezono spalvą, ir aišku, žvakidžių, širdučių ar dar visokių "bezdeluškių". Apskritai, galvoju kad masė visgi tampa užvaldyta ta pirkimo manija. Ir visai nesvarbu, ar žmonėms ko nors reikia, dauguma perka, nes pigu. Arba nes kiti irgi perka. Protas kažkur išeina, pasitraukia, visi suserga kažkokiu iškreiptu kalėdų laukimu. Pirkimo, ėdimo, gėrimo, linskmybių kalėdų laukimu. Išeiginių laukimu. Persivalgymo ir persisotinimo daiktais bei vienas kitu laiko laukimu. Nes juk ne paslaptis - per kalėdas lankome visus iš eilės ir dauguma mus lanko, pvz. dėl to, kad reikia nors kartą metuose, arba dėl to, kad norisi išnaudoti tokią progą. Ir pan. Tarsi nebūtų metuose kito tinkamo laiko susitikimams. Betgi ne, dar ir dėl to, kad apsikeistų pigiomis kinietiškomis bezdeluškėmis "kalėdine tema". 
Nepirksiu jokių papuošimų eglutei. Beje, pačios eglės irgi neturime, ir nemanau, kad turėsime šiuose namuose. Turime gražią tują prie lauko durų, ją ir papuošime, kaip pernai - lemputėmis, kurias radome garaže, ir mūsų pačių iškeptais meduoliukais (tikslas - pradžiuginti paukščiukus). Namuose puošimės tik mūsų pačių padarytais žaisliukais. Neturiu tikslo kam nors parodyti KAIP smarkiai aš laukiu kalėdų. Nes manau, kad tai iš esmės niekam neįdomu. Kaip dovanas labiausiai vertinu "šiltas" smulkmenas - tikrą atviruką, atsiųstą paštu, konkrečiam žmogui sukurtą rankdarbį, žodžius - iš širdies, tikrus, pasakytus ar parašytus brangiam žmogui (o ne internete surastus arba emailu lakstančius populiarius skambius palinkėjimus). man nereikia brangių ar didelių dovanų. Man atrodo, dauguma mūsų visko turime pakankamai. Aš linkėdama kažko konkrečiam žmogui, visada susimąstau - ko jam iš tiesų reikia. Ir tik tada sugalvoju, ko noriu jam palinkėti. O brangiausia dovana - susitikti, pabūti, pabendrauti su mielais žmonėmis. Ir tikrai nebūtina keistis net ir smulkmenomis, jeigu neturėjome laiko neskubėdami jų padaryti ar nupirkti. Nereikia lėkti, verstis per galvą, kad tik turėtume kažką apčiuopiamo įteikti į rankas. Aš manau, toks pirkaliojimas džiugina tik prekybininkus. Kalėdos apskritai ne tam. Tebūnie, reikia išnaudoti išeiginių laiką kokybiškai. Bet tegu tai būna patys svarbiausi, mylimiausi žmonės, kurie mus sups tame laike. O ne skubantys pakeleiviai ar pusiau svetimi buvę draugai. 
Pernai kalėdoms gavau dovanų mažytį stiklainėlį su cukrumi sutrintų spanguolių. Ačiū Astai :) Ko gero tai buvo bene geriausia dovana pernai, nes ją labiausiai prisimenu. Tenesupyksta tie, kurių dovanų neįsidėmėjau - prisimenu šiltus susitikimus ir jais džiaugiuosi iki šiol.

Mes patys atsakingi už mūsų šventes. Patys ir turime stengtis, kad jos būtų mums, o ne tiems, kurie bruka pirkti tai, ko visai nereikia ir nori užpudrinti mūsų smegenis visokiom kalbom apie tai, kas madinga, gražu (t.y. naudinga ir pelninga jiems), todėl mums "būtina". Nejaugi taip sunku atsispirti ir remtis savo blaiviu protu? Nejaugi negalime net per šventes liautis vartoję viską iš eilės ko reikia ir ko nereikia? Juk tai pats geriausias laikas stabtelėti ir įsivertinti ką brangaus turime, ir kuo galėtume su kitais pasidalyti (turiu galvoje savo pačių turinį, o ne formą ar daiktus). 

Category: lapritis/november | Added by: ievagallery (2011-11-14)
Views: 498 | Rating: 0.0/0
Total comments: 0
Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]



Total online: 1
Guests: 1
Users: 0

free counters
Entries archive