Šiandien perskaičiau Lietuvos ryte "straipsnį" (rašau kabutės, nes labiau tiktų pavadinimas "pletkas") apie vienos švelniai tariant "įdomių įsitikinimų asabos" gyvenimo posūkius.. Sukėlė juoką. Bet kai atsidariau komentarus, tai jau kvatojau nesustodama... Vis dėlto liaudis nerealiai kūrybinga, kai pagalvoji. O internete, manydami, kad pasislėpė patys nuo savęs, drebia drąsiai. Bet galbūt ponas Murza ir nusipelnė aštrių pašmaikštavimų savo adresu. Man jis toks keistuolis blogąja prasme. Galvoju, kad tokiems žmonėms nuo vaikystės trūko meilės, supratimo, dėmesio... Kažkuria prasme tokių gaila. Bet kita vertus - ko jų gailėti, jeigu jie jaučiasi didūs, protingi ir super susireikšminę.

Na, Murza tegu sau lieka su savo Murziene (manau, kad mes ir pavardes ne šiaip sau gauname vienokias ar kitokias, kaip kad ir gimstame ne šiaip sau vienoj ar kitoj šeimoj) sveiki ir laimingi. Norintiems pasijuokti, pasiskaitymas čia.

O aš einu siūti dar vieną angelą, kol Vincentas miega. Vakare Jovaras važiuos į gimtadienį, kuris bus švenčiamas kino teatre (tokiam gimtadieny dar nebuvo). Bus valgomos, kaip visada, "sveikos" picos, limonadai, saldumynai, "čipsai", žiūrimas filmas kino salėje. Kaip tik tai, ko reikia devynmečiams berniukams... Et, aš vistiek nieko negaliu pakeisti. 

Tiesa, užvakar įvyko vienas įdomus dalykas. Vincentas į radiatorių įsipjovė pirštelį. Kraujavo ilgokai ir gana stipriai, šaunuolis, kad neverkė daug. Bet įdomiausia tai, kad jo žaizdelė - ant kairiosios rankos viduriniojo pirštelio, toje pačioje vietoje, kur ir aš turiu randą nuo vaikystės įsipjovimo... Mano berniukai abu yra įdomiai pažymėti, kad jie tikrai mano :) Jovaras turi apgamėlį nuo pat gimimo toje pačioje vietoje, kaip ir aš (tik kitoje kūno pusėje), tik man apgamėlis atsirado tada, kai laukiausi Jovaro. Kadangi netikiu sutapimais, tai man smagiau galvoti, jog mes visi trys esam panašiai pažymėti savo kūniškam pavidale, ir tai mus kažin kaip sieja.