Sunday, 2017-09-24, 8:16 PM
Logged in as Guest | Group "Guests" | RSS

IEVA GALLERY


Publisher

Main » Articles » 2011 dienoraštis/diary2011/dagbok2011 » gruodis/desember

Sėkminga sėkmė perkant. Gruodžio 7d.

Negaliu nerašyti to, kas manyje kirba J Noriu pakalbėt apie verslą.

Vasarą dienoraštyje minėjau, jog parašiau skundą Vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl mane apgavusio pardavėjo. Tąsyk Lietuvoje internetu pirkau remonto detalę automobiliui Toyota. Man pardavė netinkančią detalę ir nenorėjo jos priimt atgal bei grąžinti mano 388lt. Buvau tikra, kad pardavėjas neteisus, bet nerimavau dėl to, ar laiku kreipiausi į jį dėl grąžinimo. Laprkičio pabaigoje vartotojų teisių tarnyba atsiuntė man atsakymą – 3 lapus išsamaus teksto apie pirkėjo teises ir kaip jos mano atveju buvo pažeistos. Tarnybos sprendimas buvo visiškai aiškus: pardavėjas tikrai pažeidė mano teises ir turėtų grąžinti pinigus. Sprendimui vykdyti buvo duotas nepilnas mėnuo. Kaip suprantu, ši tarnyba negali priversti sumokėti arba išreikalauti sumų iš pardavėjo. Jos galioje yra tik paviešinimas to verslininko, kuris pažeidė vartotojo teises. Tad išties abejojau, ar pardavėjas tikrai grąžins man mano pinigus.

Na, bet vis dėlto jis grąžino. Sąskaitos netikrinu kasdien, tad pinigų nepastėbėjau. Gavau pardavėjo laiškelį – be pasisveikinimo, tik su vienu sakiniu: „Grazinkite preke, kuri pasak jusu, netinka." Net nepasirašė asmuo, atsiuntęs laišką.

Aš, aišku, buvau mandagesnė, ne tik pasisveikinau, bet ir pasiteiravau, kaip su pinigais. Gavau dar vieną nemandagų atsakymą, jog jie sumokėti. Tada dar kartą turėjau teirautis, kur ir kada turiu grąžinti prekę.

Žodžiu, ką aš noriu pasakyti: tokie „verslininkai", kurie apgaudinėja pirkėjus dėl savo pačių nekompetencijos, vengia sudaryti pirkimo sutartis (mano atveju tai buvo konkretus vengimas, laimė, kad elektroninis susirašinėjimas, kurio kopijas pateikiau tarnybai, tiko ir buvo pakankamas įrodymas apie sudarytą sutartį), negerbia savo pirkėjo, yra tiesiog pasmerkti anksčiau ar vėliau savo verslą sužlugdyti. Apskritai, pasipelnymo nelaikau verslu. Tokie „verslininkai" nepaiso elementarios verslo etikos, negerbia ir patys savęs. Dar viena „Verslininkė" neseniai man atsiuntė pasiūlymą imtis tiesioginės prekybos kažkokiais produktais. Viskas būtų nieko blogo, jeigu toji moteris nebūtų pasinaudojusi kito asmens adresatų sąrašu. Kadangi jos asmeniškai aš nepžįstu, ir, manau, neetiška naudoti privačius elektroninius adresus savo „Verslo" tikslams, taip jai ir parašiau. Deja, likau nesuprasta, nes, anot jos, kasgi čia „tokio", ji man siūlė „puikią verslo galimybę". Nežinau, kodėl žmonės galvoja, jog verslas gali būti vykdomas pažeidžiant asmens teisę į privatumą. Bet juk tokiam ir nepaaiškinsi (dėl aiškumo: moteris atsiuntė man pasiūlymą į mano asmeninę, neviešinamą pašto dėžutę).

Tačiau, laimė, ne visi tokie. Pataraisiais metais pirkau ne vieną kartą internetu iš Lietuvos, ir daugybę kartų buvau maloniai aptarnauta, gavau atsakymus į visus savo klausimus bei kokybiškas prekes.

Kadangi metai eina į pabaigą, noriu pasidžiaugti „garsiai", bent tiek, kiek leidžia šis internetinis tinklaraštis. Man tiko ir patiko pirkti vaistinėje „Hiperfarma.lt", abu su Vincentu džiaugiamės „Nuo gimimo.lt" įsigiję puikiausių daugkartinių sauskelnių, ir ne tik. Ačiū pardavėjams už kantrybę, neabejoju, n-tajį kartą mandagiai aiškinantiems nežinančiam klientui vienų ir kitų sauskelnių privalumus bei trūkumus.

Na, o paskutinis pardavėjas, kurio prekėmis niekada neabejojau, bet klientų aptarnavimo nebuvau tiesiogiai patyrusi – leidykla „Nieko rimto". Neabejoju, kad ten dirba visa šauni komanda žmonių. Su manim susirašinėjusi Kamilė buvo ne tik paslaugi ir mandagi, bet teisiog labai draugiška ir tikrai „niekorimtuoliška". Noriu pasakyti, kad versle svarbu ne tik įvaizdis. Jis gal net ir visai nesvarbus, nes kiekviename žmoguje vaizdas apie kitą susidaro individualus. Svarbiausia būti tuo, kas esi. Taip kaip ir bet kuriam iš mūsų, kaip asmeniui, taip ir juridiniam asmeniui, verslininkui – būti tuo, kas esi, o ne kažkuo, kuo dediesi. Tikrumas yra labai didelė vertybė, ypač šiais laikais, kai aplinkui tiek daug surogatų (turiu galvoje tiek daiktus, tiek žmones). Neabejoju, kad daugumai mūsų „Neiko rimto" yra labai pažįstama, man asmeniškai iki šiol ji asocijuojasi daugiausiai su Sigute Ach ir jos su niekuo nesupainiojamu braižu, na, ir su kitais žinomais kūrėjais vaikams ir vaikams iki 99 metų J

Suprantu, kad kiekvienas verslininkas savo versle laikosi tam tikrų principų. Taip ir turi būti. Bet tik sveiko žmogaus tie principai yra sveiki. Ir, ko gero, pagrindinis principas – žmoniškumas, pagarba sau, o tada ir garantuotai pagarba savo klientui. Man be galo džiugu, kad Lietuvoje yra nuostabių žmonių, puikių verslų, nepaisant gal ne visai palankių verslo sąlygų. Ir tuo pačiu liūdna, kad yra pasipelnytojų, kurie galvoja, kad pardavę vieną kartą ir įsidėję kišenėn kelis šimtus litų, jau yra verslininkai... Trumparegiškumas versle – viena iš didžiausių blogybių.

Tai taikau ir pati sau. Žinau, kad niekas, nei vėlimas, nei dekupažas, nei kitokia rankdarbių kūryba, mano labai labai mėgstama ir mylima, niekada nebus mano „arkliukas". Tai tėra malonus hobis, kartais sėkmingai įdėdantis į kišenę vieną kitą pinigą, daug dažniau pradžiuginantis draugus ir artimuosius originaliom dovanėlėm. Ir vis dėlto jokia kita veikla neteikia man didesnio malonumo už RAŠYMĄ. Tai yra kažkas tokio, dėl ko man išnyksta laikas, kiti darbai traukiasi į šalį ir prie ko man norisi grįžti ir grįžti. Truputį ilgiuosi „Kultūros artelės" laikų... 

Na, bet tai jau atskira tema J O aš grįžtu į savo virtuvę prie puodų, šitoje baltoje elgantiškoje Žiemoje. Šiandien gaminsiu „Nieko nepaprasto". Recepto neduosiu, tegu tai lieka Jūsų fantazijai J

Category: gruodis/desember | Added by: ievagallery (2011-12-07)
Views: 526 | Tags: nuogimimo.lt, hiperfarma.lt, nieko rimto, kulturos artele | Rating: 0.0/0
Total comments: 0
Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]



Total online: 1
Guests: 1
Users: 0

free counters
Entries archive