Vakar Vincentui
sukako 10 mėnesių. Torto nebuvo, tik LABAI skanus obuolių pyragas su varške,
kurį kepiau sekmadienį ir suvalgėme jį kartu su mūsų svečiais fotografais Daiva
ir Vidmantu. Tiems, kas nemėgstat saldžiai, labai siūlau išbandyti svogūnų pyrago receptą.
Na, Vincentas
gerokai ūgtelėjęs ir išlavėjęs. Gruodžio 4d. Išmoko užlipti ant fotelio. Sofa
jam dar kiek per aukšta, bet treniruotis ant fotelio jam super patinka. Taigi,
laiko mano rašymams lieka dar mažiau, nes Vincentas greitėja, o aš tai ne J Kad ir kaip norėčiau, yra darbai, kuriems tiesiog
nesurandu laiko. Tad nusprendžiau nebesiplėšyti. Buvo didelis užimtumas
besiruošiant mugėms, o dabar – besiruošiant šventėms. Kaip visada, yra žmonių,
kuriuos labai noriu nustebinti savo rankomis sukurtomis mažomis dovanėlėmis. O
kadangi pašto laukia didelis apkrovimas, norėčiau tą padaryti iki didžiojo
siuntinių bumo.
Na, o
elegantiškoji puošnioji Žiema ne tik nesitraukia iš mūsų kaimo, bet ir rodo
visą savo galią. Nuo užvakar sniego pridrėbta netoli 30cm. Kątik mudu su
Vincntu buvom lauke, nusikasėm takelį ir mašiną (jau beveik nesimatė jos
gražios raudonos spalvos per sniego kupetą). Vos grįžom vidun, ėmė vėl snigti.
Tas hipnotizuojantis snaigių sūkūrys... Eglių šakos taip apsunkusios nuo
sniego, kad net linksta žemėn. Gražu, tikrai gražu. Nepasiant to, kad sunku
klampoti, kad Jovaras spėjo pamesti naujutėlaites pirštines, o batus ir spec.
kelnes peršlampa taip greit, kad kiti nespėja išdžiūti. Netgi nepasiant to, kad
teko užsakyti naujutėlaites padangas mašinai, kitaip mūsų kalnelio neįveiksi.
Vistiek nuostabiai graži ta Žiema. Jei spustles šaltukas, gal ir ežeras užšals,
suteikdamas dar daugiau galimybių pramogauti ne tik vaikams, bet ir
suaugusiems.
Linkiu visiems
TIKROS Žiemos sulaukti iki Kalėdų!J
|