Antroji Sekminių diena. Turėjom netikėtą viešnią, VDU socialinių mokslų doktorantę iš Lietuvos, rašančią apie emigraciją. Ji mus pakalbino vakar bažnyčioj po mišių, o šiandien atvyko pas mus pasikalbėti. Kažką papasakojau apie tai, kaip atsidūriau čia, Norvegijoje. Bet smagiausia tai, kad gavau pasikalbėti su žmogumi, kuris, tikrai pajutau, supranta mano dvasinį alkį J Nes tai, dėl ko aš išties labai pasiilgstu Lietuvos, yra lietuviškos mišios. Paskui – kokios nors rekolekcijos ar panašios dvasinės patirtys, gilesnės nei kasdienybėje. Na, bet viskas savo laiku. Kaip įprasta, besikalbėdamos su Ingrida, radome ir vieną bendrą pažįstamą (ji – ateitininkė). Lietuva tokia maža...

Šiandien turėjome gražią dieną dar ir dėl oro. Vincentas miegojo vežimėlyje be kepurytės ir tik trumpomis rankovėmis, nes buvo tikrai šilta (bet ne karštą, nepavydžiu lietuviškų karščių). Beje, beveik visą mano draugės viešnagės laiką praeitą savaitę oras buvo gana gražus, lijo tik vieną dieną. Sakau, gal tikrai iš Lietuvos atsivežama saulė? J

Kadangi šiandien buvo išeiginė (norvegai švenčia Sekmines), tai tik rytoj prasidės darbo savaitė. Sugrįšiu į įprastą dienotvarkę, galbūt imsiuosi seniai atidėtų rankdarbių planų, nes ilgąjį savaitgalį gerai ilsėjausi ir tik siuvinėjau J