Ieva Anelauskaitė, "Skambėjimas atskirai", lyrika
Pavargę nuo žodžių vis negalime liautis kalbėję. Užsisklendę nesugebame prabilti. Barstome save, pamiršdami stabtelėti. Sustabdykime akimirką... Akimis paglostykim vienišą smilgą, kad būtų jai drąsiau nušienautoje pievoje. Tegu teka dienos darbai tarsi upė... Skambėkime visomis spalvomis. Savo atskirume, kasdienybėje, bendrumoje. Ir giliai, ir paviršiuje. Šviesoje ir prietemoje. Kartais – tik sau. O kartais – kitiems.
Knygą galima įsigyti:
Katedros knygyne, Šventaragio g. 4, Vilniuje.
***
Mano avilys jau pilnas medaus. Brandinau koriuose švelnumą...
Jis - lyg vaškas, sustingęs akimirkoje, nesikeičiantis...
Ilgesiu užglaistytas, sudainuotas laukimuose... Pakartotas...
Tarp korių - nokstančios viltys... Nekaltos ir naivios, net vaikiškos...
O, kiek žodžių ten pribarstyta...
Sultimis varva saldumas nuo korio... Tiesiai į tavo delną...
Būsiu tik lengvas dvelksmas, tau einant pro šalį...
Tebūsiu vienintelis virptelėjimas...
Nepagautas
Tarytum tas lašas - ant dugno...
